„Lietuvos žinios“ rašo, kad Aplinkos ministerija taip siekia užtikrinti efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą ir skatinti keisti gamtos išteklių naudojimą antrinėmis žaliavomis, o biudžetas už valstybinių išteklių eksportą esą gautų adekvačias įplaukas, nes net 90 proc. visų išgaunamų mažaskaidžių durpių eksportuojama į kitas šalis.
Tikinama, kad kasmet bus papildomai gaunama apie 10 mln. litų įplaukų į biudžetą. Anot ministerijos, tarifo dydis išteklių kainoje neva sudarytų tik apie 6 proc. šių išteklių rinkos vertės
Mokesčio tarifą už kubinį metrą dolomito siūloma didinti nuo 1,3 iki 2,5 lito, durpių – nuo 0,62 iki 2 litų, smėlio moliui liesinti – nuo 0,66 iki 1,2 lito, žvyro – nuo 0,6 iki 1,12 lito.
„Mažos įmonės tokių mokesčių nepakeltų“, – tvirtino Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas.
Be to, durpių gavyba per pastaruosius dvejus metus ir taip sumažėjo dėl blogų oro sąlygų.
„Durpių pramonė ypač priklausoma nuo oro sąlygų. Jeigu vasara drėgna ir lietinga, pasigaminti žaliavos labai sudėtinga. O iš vasaros sezono durpių pramonė gyvena visus likusius metus. Dvi pastarosios vasaros jai buvo ypač nepalankios. Jeigu dar didėtų ir mokestis už naudingąsias iškasenas, išgyventi būtų sudėtinga“, – teigė G.Kavaliauskas.
Jis teigė, jog šalies įmonės beveik neeksportuoja durpių žaliavos, iš Lietuvos iškeliauja jau perdirbti produktai, daugiausia durpių substratai, naudojami pramoninėje ir mėgėjiškoje sodininkystėje, daržininkystėje, sodinukų sėkloms.
