Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A.Klimavičiaus, jų išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.
„Tokie plotai nebūtų identifikuoti kaip prioritetiniai“, – pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje dėl naujo aplinkosaugos reglamentavimo, siūlomo Seime svarstomam Saugomų teritorijų įstatymo projektui, teigė A.Klimavičius.
Pasak ministerijos atstovo, sutartys galėtų būti sudaromos tik be kompensacijų, nes jų visais atvejais išmokėti valstybė neturi lėšų: „Pinigai turi būti nukreipti į vertingiausias teritorijas“.
Saugomų teritorijų įstatymo pataisos numato, kad su savininkais būtų sudaromos apsaugos sutartys. Tuo metu bendruomenės ar kitos organizacijos negalėtų inicijuoti tokių sutarčių. Jos būtų sudaromos neterminuotai ir išmokama visa numatyta kompensacija arba bent 30-čiai metų su puse apskaičiuotos kompensacijos.
Pavyzdžiui, vienkartinės kompensacijos miško turėtojams būtų apskaičiuojamos individualiai, priklausomai nuo medienos rinkos kainos.
Visą išmoką gautų tik tie savininkai, kurių žemė bus įtraukta į planuojamą sukurti prioritetinių vietovių sąrašą, tačiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė sako, kad vietoj jo labiau apsimokėtų paskelbti žemėlapį.
„Nes jeigu bus sąrašas, jis neduoda teritorinių duomenų. Kaip tam žmogui žinoti, ar jo sklypas patenka į tą potencialią vietovę, ar ne. O jeigu būtų paskelbtas žemėlapis, tada tikrai būtų aiškiau. Gali būti sąrašas, bet plius žemėlapis“, – teigė R.Baškytė.
Vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos, kaip numato pataisos, būtų skiriamos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, saugomų rūšių individų padarytą žalą. Jei neterminuota apsaugos sutartis nutraukiama žemės savininko iniciatyva arba dėl jo kaltės išnyks saugomos vertybės, jis turėtų grąžinti išmokėtą kompensaciją ir dar 3,5 proc. metų palūkanų netesybas.
A.Klimavičiaus teigimu, tokia „lengvo sutarties nutraukimo“ sankcija reikalinga siekiant išvengti piktnaudžiavimų.
„Sudaroma sutartis, paima vienkartinę kompensaciją, vėliau sutartis nutraukiama, mediena parduodama rinkoje ir kadangi medienos kainos linkusios kilti, lengvai valstybei sugrąžinama kompensacija (...) Tai kad tokio paslėpto savo reikmių finansavimosi nebūtų, būtina įvesti netesybų mechanizmą“, – komitete aiškino ministerijos atstovas.
Pasak A.Klimavičiaus, privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos tik tuo atveju, jeigu žemę žmogus paveldėjo, o ne persikėlė.
Komitete dirbantis „laisvietis“ Kasparas Adomaitis tvirtino įžvelgiąs rizikų dėl sprendimų, kokios privačios teritorijos bus verčiamos saugomomis bei priekaištavo dėl „per laisvo reglamentavimo“.
„Kas nuspręs, ką saugome ir kodėl saugome, kad eis iš paskos ir tikrins, ar tikrai reikia tai saugoti? Siūlau į įstatymą aiškiai įrašyti, kas būtų saugoma“, – kalbėjo jis.
Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje bendrijos valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.
