Aplinkos ministro sprendimas baigia ilgą ir sudėtingą ES lėšų paskirstymo procedūrą. Dar rugsėjį regioniniai atliekų tvarkymo centrai Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraiškas, kuriose numatyta, kaip ketinama rūšiuoti ir perdirbti dabar į sąvartynus patenkančias atliekas. Dešimtyje regionų per pora metų bus sukurti pajėgumai, kurie ne tik išspręs biologiškai skaidžių medžiagų kvapų problemą, bet ir leis iš šiukšlių srauto išskirti antrines žaliavas, išgauti energiją.
„Pagrindinė ministerijos sprendimo ašis – suderinti du priešingus uždavinius. Viena vertus, ES lėšos skiriamos ir naudojamos tik tam, kad Lietuva sugebėtų atliekų tvarkymą vykdyti pagal aukštus ES reikalavimus, iki minimumo sumažindama neigiamą poveikį aplinkai. Kita vertus, visuomenei, ypač sunkmečio sąlygomis, svarbu, kad atliekų tvarkymas netaptų pertekline našta, todėl itin griežtai sekame pagrindinį reikalavimą, jog atliekų tvarkymo kaštai šeimai neviršytų 1 proc. vidutinių šeimos metinių pajamų“, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
450 milijonų litų parama pradeda antrąjį atliekų tvarkymo sistemos kūrimo etapą. Pirmasis – senųjų sąvartynų (iš viso apie 500) uždarymas, naujųjų (11) įrengimas – sėkmingai baigiamas, tam 2000–2006 m laikotarpiu buvo skirta ir panaudota, 538 mln. litų, o 2007–2013 m. laikotarpiu, likusių senųjų sąvartynų (apie 300) uždarymui, didelio gabarito atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių statybai skirta ir naudojama 369 mln. litų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų.
Šios priemonės leido pasiekti ES sąvartynų direktyvos reikalavimus – nuo 2009 m. liepos mėn. atliekų šalinimas į senuosius reikalavimų neatitinkančius sąvartynus nutrauktas, o per pastaruosius dvejus metus pasiekta, kad daugiau nei 90 proc. gyventojų naudojasi visuotine atliekų surinkimo paslauga (2006 metais tokių buvo tik 60 proc.).
