Seimo Aplinkos apsaugos komitetas žada per šią savaitę apsispręsti dėl datos, iki kada Aplinkos ministeriją įpareigoti pateikti parlamentarams galutinį sprendimą „Metrail“ byloje.
Komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos teigimu, „Metrail“ situacija užsitęsė „nelogiškai ilgą laiką“ ir jis įžvelgia „tarpinstitucinį stumdymąsi“.
„Turime sustoti ir galų gale priimti sprendimą“, – pareiškė jis trečiadienį Seimo komitete svarstant, ar įmanoma pasirašyti taikos sutartį tarp aplinkosaugininkų ir metalo pakuočių gamintojų bei importuotojų „Metrail“ istorijoje.
V.Laukys pareiškė, kad greitą sprendimą priimti trukdo tai, kad departamentas verčiamas keisti ar interpretuoti įstatymą.
„Tam tikri taikos sutartyje keliami klausimai išeina iš departamento veiklos ribų, todėl priimti vienašališkai tam tikrus sprendimus yra sudėtinga, nes yra tam tikros nuostatos numatytos įstatymuose, Vyriausybės planuose. Mūsų nuomone, čia turėtų būti ir tam tikras politinio lygio sprendimas, ką mes matome ir kokiose rėmuose departamentas, esantis kontrolės įstaiga, galėtų derėtis“, – pareiškė V.Laukys.
„Mūsų galimybės kvestionuoti arba priimti sprendimą dėl aukščiau galiojančių teisės aktų, yra ne visai tinkamos“, – pridūrė jis.
V.Laukys Seimo narius informavo, kad taikos sutartis neapsirašoma, nes departamentas vis dar vertina verslo siūlymus: jis nori trūkstamą kiekį pakuočių surinkti per artimiausius penkerius metus, taip pat siūlo rinkti ne tik metalines, nors jų nesurinkta daugiausia (14,5 tūkst. tonų), bet ir kitų rūšių pakuotes, prašo taikyti kitą, o ne metalinės pakuotės tarifą – ne 753 eurų, o 186 eurus.
Ir ministerija, ir departamentas su tokiomis sąlygomis nesutinka.
V.Laukys Seimo nariams pareiškė, kad departamentas išvadą pateiks artimiausiu metu.
„Pradėjome dėliotis galutinius aspektus, ką mes įžvelgiame. Dokumentai baigiami vertinti. Šiomis dienomis pateiksime savo vertinimą Aplinkos ministerijai dėl galutinio susiderinimo apie esamą situaciją ir kokios būtų mūsų galutinės įžvalgos“, – žadėjo jis.
Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko teigimu, „kiekviena užtempta diena artina krizę“.
„Baigiasi metai ir daugybė atliekų tvarkytojų ruošia regresinius ieškinius organizacijoms (PTO ir „Žaliasis taškas“ – BNS), o tai reikškia jų bankrotą“, – įspėjo jis.
Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.
Beveik metus tarp aplinkosaugininkų ir verslo įmonių besitęsiantis ginčas užstrigo, pirmiesiems atsisakant pasirašyti taikos susitarimą. Pavasarį Aplinkos ministerija pranešė pritarianti taikos sutarčiai tarp Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento bei verslo įmones vienijančių asociacijų, bet nuo liepos visus šalies regioninius departamentus apjungęs Aplinkos apsaugos departamentas taikos sutarties, kurią dar vertintų teismas, dar nepasirašė.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Metalines pakuotes sutvarkyti įsipareigoja į aplinką jas išleidžiančios įmonės – didieji prekybos tinklai, aludariai ir nealkoholinių gėrimų, konservų gamintojai. Jie yra sukūrę dvi dideles organizacijas – viešąsias įstaigas Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) ir „Žaliasis taškas“, atliekančias tarpininko vaidmenį, tvarkant atliekas.
PTO ir „Žaliasis taškas“ samdė atliekų tvarkytojus, viena jų buvo bendrovė „Metrail“.
