Susigriebė pradėjus tyrimą
Bendrovės veikloje įžvelgusi galimo sukčiavimo požymių, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2014 m. pabaigoje kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, – teigė V.Šapoka.
Portalas 15min.lt kreipėsi į Lietuvos banką prašydamas paaiškinti, kokiu būdu kontroliuojamos tokios įmonės ir ar šis verslo modelis neatveria kelio įžūliam sukčiavimui.
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka nurodė, kad dėl Estijoje registruotos bendrovės „Webgo OÜ“ jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
„Įvertinusi tai, kad šios įmonės administruojamuose interneto tinklalapiuose pristatoma veikla turi vartojimo kredito tarpininkavimo veiklos požymių, tačiau bendrovė galimai užsiėmė šia veikla neturėdama teisės aktų nustatyto būtino LB išduoto leidimo tokiai veiklai Lietuvos Respublikoje vykdyti, taip pat bendrovės veikloje įžvelgusi galimo sukčiavimo požymių, LB Priežiūros tarnyba 2014 m. pabaigoje kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą”, – teigė V.Šapoka.
Pasak jo, kitose šalyse registruotiems subjektams, turintiems teisę teikti finansines paslaugas Lietuvoje, taikomos imperatyvios finansinių paslaugų rinką reglamentuojančių Lietuvos teisės aktų nuostatos, kurių reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka LB.
Kratosi tarpininkų
Mūsų asociacija taip pat ne kartą kreipėsi į LB dėl tarpininkų veiklos. Taip pat dėl įmonių, kurios yra registruotos užsienyje, jų tinklalapiuose sukuriamas įvaizdis, kad jos atstovauja kelioms kredito bendrovėms, bet realiai jos arba tik renka registracijos mokestį už tariamą kreditą, arba tarpininkauja išskirtinai vienai įmonei, – sakė L.Valickas.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovo Liutauro Valicko teigimu, LB turėtų aktyviau kontroliuoti panašių įmonių veiklą.
„LB turi viešąjį kreditų davėjų sąrašą ir turi viešą vartojimo kreditų tarpininkų sąrašą. Į davėjų sąrašą įrašomos tik tos įmonės, kurios atitinka nustatytus reikalavimus ir joms gali būti taikomos poveikio priemonės. Tarpininkams taip pat turi būti keliami atitinkami veiklos ir reklamos reikalavimai.
Viską galima išspręsti, tiesiog LB tomis galiomis nesinaudoja. Mūsų asociacija taip pat ne kartą kreipėsi į LB dėl tarpininkų veiklos. Taip pat dėl įmonių, kurios yra registruotos užsienyje, jų tinklalapiuose sukuriamas įvaizdis, kad jos atstovauja kelioms kredito bendrovėms, bet realiai jos arba tik renka registracijos mokestį už tariamą kreditą, arba tarpininkauja išskirtinai vienai įmonei“, – teigė asociacijos vadovas.
Paklaustas, ar pačios greitųjų kreditų įmonės nėra suinteresuotos bet kokia kaina prisivilioti klientų, todėl nesibodi naudotis tokiais tarpininkais, L.Valickas teigė, kad požiūris į šį verslą keičiasi: „Pernai mes susidūrėme su ryškiu atveju, kai tarpininkai, paleidę reklamą, kad kreditai bus teikiami bedarbiams ar visai nemokiems asmenims, nurodė tris mūsų asociacijos įmones. Mes pamatėme, kad tai tikrai kenkia reputacijai, nes mūsų įmonės neteikia kreditų asmenims, kuriems Vartojimo kreditų įstatymas tokių paskolų teikti neleidžia. Mes ėmėmės veiksmų ir mums per dvi valandas pavyko uždaryti šį puslapį.
Mes esame tik privati asociacija, tačiau į mūsų argumentus buvo įsiklausyta. Valstybinės institucijos turėtų labiau pasistengti dėl vartotojų ir tokius atvejus ištirti – ar tai yra tik pasipinigavimas, ar tik vienos įmonės būdas prisitraukti klientus. Mūsų asociacijos bendrovės eina link to, kad vartotojas turi tiesiogiai bendrauti su įmone. Visos tarpinės grandys tik įneša painiavos, kuri permainingame reguliavime gali pakenkti.“
