Europos Sąjungos šalys narės jau ne kartą susidūrė su situacija, kai didžiosios pasaulio ekonomikos grasinimų būdu bando pakeisti ES politiką. Pavyzdžiui, Kinija grasino prancūziško vyno ir vokiškų automobilių gamintojams, o dabar spaudžia Lietuvą dėl jos sprendimo atidaryti Taivano atstovybę.
Kitas atvejis – ES teigia, kad JAV neteisėtai įvedė muitus Europos plienui ir aliuminiui, teigdama, kad Europos metalai kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
Tad Europos Sąjunga pirmą kartą bando sukurti teisinį instrumentą, kuris leistų ginti šalių narių interesus ir „atgrasytų ir atremtų prievartos veiksmus“, vykdomus blokui nepriklausančiose valstybėse, rašo „Bloomberg“.
Kaip priduria „Politico“, ES daug metų skundžiasi, kad ji yra pažeidžiama ekonominio šantažo iš šalių, kurios išnaudoja Europos tautų susiskaldymą, nes atsakomosios sankcijos gali būti įvestos tik vienbalsiai. Nauja priemonė leistų EK taikyti ekonomines sankcijas blokui nepriklausančiai šaliai, o jas blokuoti 27 ES šalys galėtų tik balsų dauguma.
Naujajame įstatymo projekte, kurį cituoja „Politico“, teigiama, kad Europa susiduria su „teisės aktų spraga“, kaip reaguoti į tokią realią politiką, o prekyba „geoekonominiame kontekste vis labiau apginkluojama“.
„ES šiuo metu neturi teisinės bazės, kuri galėtų veikti prieš ekonominę prievartą. Nė viename iš galiojančių teisinių instrumentų ekonominės prievartos klausimas nesprendžiamas“, – teigiama projekte.
Berndas Lange'as, Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas, vadovausiantis rūmų pozicijai dėl būsimos priemonės, palaikė idėją.
„Tie, kurie nesugeba ryžtingai pasipriešinti trečiosioms šalims, leis kitiems diktuoti politinius sprendimus. Neleisime, kad taip nutiktų“, – sakė B.Lange'as.
Remiantis pasiūlymo projektu, kurį gavo tarptautinės žiniasklaidos priemonės, EK galėtų Bendrijos vardu imtis įvairių atsakomųjų priemonių – sustabdyti tarifų nuolaidas, įvesti naujus ar padidinti esamus muitus, apriboti intelektinės nuosavybės apsaugą, stabdyti tarptautinius įsipareigojimus, įvesti ar padidinti importo ar eksporto apribojimus, blokuoti šalių priėjimą prie ES finansų rinkų bei kitas priemones.
Kad planas įsigaliotų, jį turi paremti dauguma ES valstybių narių ir Europos Parlamentas.
Tačiau Švedija ir Čekija jau išsakė abejonių, kad valstybėms narėms paliekama per mažai erdvės veikti.
„Šios šalys pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai po Prancūzijos, kuri tai darys kitų metų pirmąjį pusmetį, taigi vienai iš jų turbūt teks vadovauti deryboms šiuo klausimu tarp Europos institucijų kitų metų pabaigoje ar 2023 metais“, – rašo „Politico“.
Minimas Lietuvos ginčas su Kinija
Jei toks teisės aktas galiotų, teoriškai jis galėtų būti panaudotas ginče tarp Kinijos ir Lietuvos.
Kinija, pasipiktinusi Lietuvos sprendimu atidaryti Taivano vardo atstovybę, iš savo muitinės sistemų praėjusią savaitę Lietuvą išbraukė. Verslininkai antradienį tvirtino, kad Lietuvos vardas ir vėl atsirado sistemose, tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad sulaukiama informacija – prieštaringa.
Kaip rašo „Financial Times“, tokiu atveju priėmus naują įstatymą EK galėtų greitai reaguoti – jei derybos su kita šalimi problemos neišspręstų, gavusi valstybės narės pritarimą, ji galėtų imtis 12 galimų atsakomųjų priemonių.
Susidūrė su skepticizmu
Tačiau dar nė nepaviešintas ES planas kovoti su „prievarta“ prieš valstybes nares jau susiduria su pasipriešinimu iš šalių narių. Kai kurios Europos šalys teikia pirmenybę Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėms.
Švedijos vyriausybė teigė, kad ji nėra įsitikinusi, kad problema yra pakankamai didelė, kad būtų pateisinamas toks pasiūlymas, rašo „Bloomberg“.
„Pastangos reaguoti į ekonominę prievartą turi atitikti PPO taisykles ir viešąją tarptautinę teisę, – sakoma Švedijos dokumente. – ES politika, skirta ginti tarptautinę tvarką, gerai pasitarnavo mūsų įmonėms, todėl neturėtume rizikuoti sužlugdyti taisyklėmis pagrįstą prekybos sistemą, kurios esmė yra PPO“.
Teigiama, kad Čekija ir Estija taip pat suabejojo plano reikalingumu, o Suomija ir Italija, anot diplomatų, yra nusiteikusios skeptiškai.
Japonija taip pat pareiškė viešą prieštaravimą, teigdama, kad priemonė gali pažeisti PPO taisykles.
