Nors dujų kainos buvo šiek tiek sumažintos, Europai gresia recesija, o kai kurie teigia, kad Europos centrinio banko intervencija gali būti perteklinė, rašo Euobserver.com.
Europiečiai „nesutaria dėl ilgalaikių tikslų“, susijusių su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, parodė Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) birželį atlikta apklausa.
Belgijos ministras pirmininkas Aleksanderis De Croo šio mėnesio pradžioje interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad Europos vyriausybės turi būti apdairios ne tik kovodamos su sparčiai didėjančia infliacija, bet ir siekdamos suvaldyti socialinių neramumų riziką.
„Mūsų gyventojai gauna visiškai beprotiškas sąskaitas. Kažkuriuo metu tai įvyks. Suprantu, kad žmonės pyksta [...] ir neturi lėšų joms apmokėti“, – sakė A.De Croo.
Gegužės mėnesį atlikta ES Eurobarometro apklausa parodė, kad 80 proc. europiečių pritaria ekonominėms sankcijoms, o 59 proc. yra patenkinti ES atsaku.
Liepos mėn. dienraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atlikta „Insa“ apklausa atskleidė, kad 74 proc. respondentų tikisi ekonomikos nuosmukio, o 83 proc. mano, kad kainos ir toliau kils.
Apklausa taip pat parodė, kad 47 proc. respondentų atsakė, jog Vokietija sankcijomis labiau kenkia sau nei Rusijai. Tik 12 proc. teigė, kad Rusija nukentės labiau.
Prancūzijoje besąlygišką paramą sankcijoms Rusijai išreiškė 40 proc. respondentų, palyginti su 46 proc. kovo mėnesį, – praėjusį mėnesį atliktos apklausos duomenis citavo agentūra „Bloomberg“.
„Kiekviena švelni žiemos savaitė yra Dievo duota“, – šmaikštavo ES pareigūnas, kalbėdamas su „EUobserver“ su anonimiškumo sąlyga.
„Didžiosios [ES šalys] nenusigręš nuo Ukrainos“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad „kelio atgal pas Putiną nėra“.
„JAV neleistų, kad taip atsitiktų. NATO ateitis dabar sprendžiama Europoje, ir JAV tai žino“, – pridūrė pareigūnas.
Karas ir taika
ECFR apklausa parodė, kad 35 proc. respondentų nori, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Manančių, kad „svarbesnis tikslas yra nubausti Rusiją“, buvo 22 proc.
Išskyrus Lenkiją, kitose devyniose šalyse, kuriose buvo atlikta apklausa, pirmoji stovykla buvo didesnė.
„Jei niekas labai nepasikeis, jie [europiečiai] priešinsis ilgam ir užsitęsusiam karui“, – perspėjo ECFR, sakydama, kad žmonės nerimauja dėl pragyvenimo išlaidų ir branduolinių grėsmių.
ECFR teigė, kad vyriausybės turi vengti visuomenės poliarizacijos ir „pristatyti ginklų tiekimą bei sankcijas kaip gynybinio karo dalį“.
„Visada yra pavojus, kad kažkas įvyks“, – sakė ES diplomatas ir pridūrė: „Mes nežinome, kokia skirtinga bus dinamika ES su nauja Italijos vyriausybe ar nauja Švedijos vyriausybe“.
Europos užsienio santykių tarybos vyresnysis politikos bendradarbis Piotras Burasas „EUobserver“ sakė, kad daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos nacionalinės vyriausybės ir visa ES, ir ką jos gali padaryti ekonominiu požiūriu, kad apsaugotų Europos visuomenę šią žiemą, pavyzdžiui, galėdamos sukurti bendrą finansinį fondą.
„Matau riziką, bet nemanau, kad parama visiškai nutrūks“, – mano A.Burasas.
Matau riziką, bet nemanau, kad parama visiškai nutrūks, – mano A.Burasas.
Įrodymas, kokia nepastovi yra politinė padėtis ir kiek daug priklauso nuo nacionalinių politinių išskaičiavimų, – naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, ji išreiškė paramą Ukrainai, NATO ir ES.
Atotrūkio įveikimas
„Europos demokratijų atsparumas labiausiai priklausys nuo vyriausybių gebėjimo išlaikyti visuomenės paramą politikai, kuri galiausiai sukels skausmą įvairioms socialinėms grupėms“, – perspėjo ECFR ir pridūrė, kad atotrūkis tarp vyriausybių pozicijų ir visuomenės nuotaikų didėja.
ECFR tyrime teigiama, kad norint išlaikyti ES vienybę, svarbiausia „rimtai vertinti eskalacijos baimę ir konfliktą pristatyti kaip gynybinę kovą prieš Rusijos agresiją, o ne kalbėti apie Ukrainos pergalę ir Rusijos nugalėjimą“.
Be to, kad padeda namų ūkiams atlaikyti ekonominius smūgius, vienybės kalba ir Rusijos grėsmė Europai, regis, yra užtvanka, trukdanti iš esmės pakeisti visuomenės nuomonę.
Tačiau griežtosios linijos ir oportunistinės politinės grupės bando politiškai pasipelnyti iš karo ekonominio poveikio ir pasinaudoti atsirandančiu susiskaldymu.
„Briuselis valstybėms narėms įvedė energetines sankcijas, ir nuo to laiko energijos kainos šoktelėjo į viršų“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas V.Orbanas.
„Kai tai įvyko, Briuselis pažadėjo užbaigti karą ir pakenkti agresoriui labiau nei ES valstybėms narėms. Vietoj to šiandien visi Europos piliečiai moka baudžiamuosius mokesčius už energiją“, – pridūrė jis.
Vengrija rengia dar vienas „nacionalines konsultacijas“ pagrindiniais klausimais dėl sankcijų.
Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija taip pat paragino surengti referendumą dėl sankcijų ir pareiškė, kad vyriausybė turėtų vetuoti bet kokias tolesnes sankcijas prieš balsavimą.
Prancūzijos europarlamentarė Nathalie Loiseau neseniai Europos Parlamente pareiškė, kad Rusijos propaganda siekiama pasėti žinią, jog sankcijos neveikia ir tik kenkia Europai.
Neseniai JAV žvalgybos ataskaitoje nurodyta, kad Rusija išleido 300 mln. eurų savo propagandai ES skatinti, dalį jų – Europos partijoms.
Paralelinis mūšio laukas
Bratislavoje įsikūrusio analitinio centro „Globsec Policy Institute“ Demokratijos ir atsparumo centro vyresnioji mokslo darbuotoja Katarina Klingova „EUobserver“ sakė, kad daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių prokremliški veikėjai „skleidžia nesaugumo jausmą dėl energetikos ir infliacijos“.
Ji perspėjo, kad jau 2020 m. apklausos parodė, jog Vidurio ir Rytų Europos gyventojai paaukotų dalį savo žmogaus teisių ir laisvių dėl geresnės finansinės naudos ir saugumo – taigi vidaus priemonės, švelninančios ekonominius padarinius, bus labai svarbios.
„Neseniai Prahoje surengti antivyriausybiniai protestai, kuriuos, be kita ko, organizavo su Kremliumi susiję asmenys, rodo, kad vidaus klausimai yra lygiagretus karo Ukrainoje mūšio laukas“, – sakė K.Klingova.
Ji pridūrė, kad „piktavaliai vidaus ir užsienio veikėjai labai sėkmingai naudoja taikos naratyvus“, t. y. kad jei Vakarai nerems Ukrainos, taika bus greitai atkurta.
Karo eiga gali sukelti atsakomąją reakciją visomis kryptimis, o nuolatinės dezinformacijos pastangos kartu su ekonominiais sunkumais gali pakirsti visuomenės paramą. Tačiau kol kas mažai tikėtina, kad pagrindiniai politikai nusigręš, mano pareigūnai Briuselyje.
„Kai matau, kiek Europos politikai investavo į nuolatinę paramą Ukrainai ateityje, jie dabar negali pasakyti „ne“. Jie spaus, nes turės tai padaryti“, – „EUobserver“ sakė vienas ES diplomatas.