Atrodo, kad dėl tarifų suvienodinimo prezidentas G.Nausėda sutaria su finansų ministru V.Šapoka, su kuriuo sieja puikūs santykiai ir pakankamai panašus požiūris į mokesčių sistemą.
Augant valstybės finansiniams įsipareigojimams ir recesijos nuojautai, Seimui taip pat teks grįžti prie mokesčių suvienodinimo, kuris Lietuvoje turi tiek šalininkų, tiek priešininkų.
Gyvulių ūkis niekur nedingo. Juk jei dirbi pagal darbo sutartį, tai moki vienokius mokesčius, jei civilinę – kitokius. O taip neturėtų būti, – teigė K.Lisauskas.
Lengvatoms ruošiamas peilis
Neseniai susitikęs su finansų ministru, G.Nausėda nepraleido progos aptartį ir šį klausimą.
„Aptarėme eilę priemonių, kaip galima padidinti biudžeto pajamas ne visais atvejais, kalbant tik apie naujus mokesčius, nes tai yra skausminga tema. Bet kalbama ir apie tai, kad tai yra lengvatos, kartais visiškai nepagrįstos, kaip antai skirtingi mokesčio tarifai pajamoms, kurios gaunamos iš skirtingų šaltinių“, – LRT kalbėjo šalies vadovas.
Mokesčių ekspertai skirtingai kalba apie mokesčių vienodinimą – vieni mato pavojų smulkiam verslui, kiti sutinka, kad apie tai kalbėti jau laikas.
„Dažnai paprastesnės veiklos formos, tokios kaip verslo liudijimai ar individuali veikla, patraukia ne tik mokesčių dydžiu, bet ir administravimo paprastumu. Jos tampa savotišku startu pradedant veiklą ir yra ne kelias į šešėlį, bet atvirkščiai – iš jo“, – 15min dėstė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė, kuri kelia klausimą, ar toks mokesčių suvienodinimas būtų teisingas.
Tačiau Verslo darbdavių konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas mano, kad dabar yra palankus laikas būtent apie tai diskutuoti.
„Mokesčių reforma atnešė daug chaoso – gyventojų pajamų mokestis dabar siekia ir 15, ir 20, ir 27 procentus, dar individuali veikla. Tad žiūrint iš idealistinės pusės, mokesčių tarifo suvienodinimas galėtų būti, jei tai nebūtų tik mokesčių padidinimas“, – sako M.Dubnikovas.
Gyvulių ūkis tebėra
Kai šalis rinko geriausią „Idėją Lietuvai“, Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pasiūlė naikinti visas išimtis, o vietoj to įvesti mažesnį mokesčio tarifą. Pasak jo, visos veiklos turėtų būti suvienodinamos, o tarifo dydis kintantis, atsižvelgiant į pajamų dydį. „Visiems būtų suvienodintos žaidimo taisyklės, nes kodėl puodžius turi mokėti vieną tarifą, o programuotojas – kitą“, – sakė jis.
Tačiau jis sutinka, kad be Seimo daugumos pritarimo prezidento ir finansų ministro tandemas gali pralaimėti kovą dėl mokesčių suvienodinimo.
„Gyvulių ūkis niekur nedingo. Juk visi matome, kad jei dirbi pagal sutartį, tai moki vienokius mokesčius, jei civilinę – kitokius. O taip neturėtų būti“, – 15min teigė K.Lisauskas.
Jo manymu, Lietuvoje yra suinteresuotos pusės, kurios neleis, kad lengvatos ir išimtys išnyktų.
„Ūkininkai, taip pat ir sėdintys Seime, neatsisakys mokesčių lengvatų ir dėl to nieko nedarys. O už skirtingų GPM stovi notarai, antstoliai, advokatai. Jie irgi priešinsis vienodinimui“, – svarstė Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas.
Biudžetas pajustų naudą, bet neiškart
Jeigu mokesčių tarifai būtų suvienodinti tik didėjimo kryptimi, kyla rizika, kad stambusis verslas iškels savo veiklas į kaimynines šalis – Latviją, Estiją, perspėja Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas M.Dubnikovas. Tačiau jis sutinka – ilguoju laikotarpiu valstybės pajamoms tai atneštų naudą.
„Reikia apie tai diskutuoti, ir šiandien yra tinkamas tam metas. Jei skirtingos politinės jėgos kitiems rinkimams iškels šį klausimą, tai bus galima kalbėti apie skirtingas ideologijas“, – mano jis. Visgi jis pasisako už subalansuotą mokesčių tarifų vienodinimą.
Tiesa, tai gali būti peilis kai kurioms veiklos rūšims. Čia pavojų įžvelgia Laisvosios rinkos institutas. Jo ekspertė I.Valeškaitė sako, kad sunku vertinti skirtingas skirtingai apmokestintas veiklas.
„Kai sakoma, kad dirbantys su verslo liudijimu sumoka mažiau mokesčių, kyla klausimas, o su kuo jie lyginami? Nes žmogus, dirbantis pagal verslo liudijimą, išties yra smulkusis verslininkas. Jei, pvz., biure dirbantis žmogus gaudamas atlyginimą dažniausiai jau neturi jokių papildomų su savo darbo vieta susijusių išlaidų, tai dirbantis su verslo liudijimu dažnai perka medžiagas, kompiuterius ir pan. Tad klausimas, ar našta jam turėtų būti tokia pat, kaip dirbant pagal darbo santykius“, – svarstė ekspertė.
Jos manymu, jei būtų atsisakyta verslo liudijimo, kaip veiklos formos, tai rodytų didelį politikos nenuoseklumą.
„Dėl vietų darželiuose, ugdymo įstaigose, trūkumo, daugelis šalies savivaldybių taiko minimalią, simbolinę, dažnai vos 1 EUR siekiančią verslo liudijimo kainą. Kalbant apie remonto, statybų paslaugas – šiais metais įsigaliojo GPM lengvata, kai gyventojai gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas, tad ir GPM naštą, minėtų paslaugų suma. Verslo liudijimo atsisakymas būtų ėjimas priešinga kryptimi. Užuot puolus naikinti veiklos formas, gal reiktų pirma įsivertinti, kaip veikia tokia, paskatomis paremta kovos su „šešėliu“ programa“, – kalbėjo ji.
