Tačiau ši išvada galbūt nėra visai teisinga. Naujas tyrimas, kurį atliko San Francisko universitetas, rodo, kad taip pat ir patirčių pirkimas sužadina norą pirkti dar.
„Visiems buvo sakoma – jei leisite pinigus patirčiai, tapsite laimingesni, tačiau tai nėra tiesa. Ypač materialių dalykų pirkėjai, kurie sudaro trečdalį visų gyventojų, yra įstrigę. Jie net nėra patenkinti pirkiniais“, – sakė profesorius Ryanas Howellas.
Tokiais pirkėjais jis vadina žmones, perkančius daiktus, kurie atspindi jų asmenybes ir vertybes. Todėl patirčių pirkimas nėra efektyvesnis nei daiktų, jei jos negali atspindėti žmogaus.
Profesorius pateikia pavyzdį: „Aš esu beisbolo mėgėjas. Jeigu jūs man liepiate nueiti ir išleisti pinigų gyvenimo patirčiai, aš nueinu ir nusiperku bilietus į beisbolą. Dėl to esu laimingas. Tačiau nesu muziejų mėgėjas. Jeigu pirkčiau bilietus į meno muziejų, leisčiau pinigus teisingai, pirkdamas patirtį, bet, kadangi tai neatspindi mano asmenybės, aš nebūčiau laimingas.“
Profesorius su komanda tyrė vartotojus, užduodamas klausimus, skirtus išaiškinti, kas riboja laimę, kurią jie turėtų patirti apsipirkinėdami.
„Rezultatai rodo, kad neteisinga nurodyti kiekvienam pirkti patirtį, nes dėl to jie pasijaus laimingi. Tokiu atveju yra ignoruojamos žmogaus vertybės“, – sakė Jia Wei Zhang, Kalifornijos universiteto mokslininkė.
Ką daryti? Tyrėjų teigimu, svarbu pirkti tai, kas atspindi žmogų, jo vertybes. Universalių patirčių, pavyzdžiui, apsilankymo muziejuje ar galerijoje, pirkimas nesuteiks laimės, jei tai neatitiks žmogaus.
„Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės gali kažką pirkti. Bet jeigu pagrindinė priežastis yra būti maksimaliai laimingai, tai geriausia pirkti tai, kas atitinka vertybes“, – sakė profesorius.