Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman sako, kad fintech sektoriaus rezultatai nuteikia itin optimistiškai.
„Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį fintech įmonių operacijų suma ūgtelėjo beveik šešis kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai yra labai įspūdingi skaičiai – operacijų suma pasiekė 120 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad fintech sektorius esmingai prisideda prie šalies ekonomikos ir yra stiprus kaip niekada“, – teigia L.Žemaitytė-Kirkman.
Anot jos, džiugina ir toliau neblėstantis susidomėjimas steigti tokio tipo įstaigas Lietuvoje. „Investuok Lietuvoje“ tyrimų duomenimis, šalyje veikia per 230 fintech sektoriui priskiriamų įmonių, o šiuo metu Lietuvos bankas svarsto dar apie 30-ies bendrovių licencijų paraiškas. Prie augimo ypač prisideda startuolius jungiančios bendruomenės, kuriose tarpusavyje dalinamasi žiniomis, patirtimi, kompetencijomis, jos taip pat padeda būti labiau matomais ir išgirstais.
Geri rodikliai – kompleksinių pastangų rezultatas
54 licencijuotas fintech įmones vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės teigimu, Lietuvos fintech sektorius išties padarė didelę pažangą.
„Tai rodo ne tik paskutiniai Lietuvos banko duomenys. Verta paminėti ir dar kelis skaičius. Bendrai visų fintech licencijuotų ir nelicencijuotų įmonių apyvarta 2020 m. perkopė milijardą eurų, o pirmąjį 2021 m. ketvirtį finansų paslaugų sektoriaus apimtys sumušė istorinę paslaugų eksporto apimtį, kai pasiekė 81 mln. eurų. Taigi, matome, kad fintech įmonės sėkmingai plečiasi ir auga namų rinkoje – Europos Sąjungoje. Tokio augimo nebūtų, jei įmonės operuotų tik Lietuvoje“, – sako V.Amulė.
Viena iš spartaus sektoriaus augimo priežasčių yra tai, kad fintech bendrovės greitai prisitaikė prie pandemijos ir klientams pasiūlė lankstaus priėjimo prie finansų paslaugų galimybę tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Kitas svarbus faktorius – teigiamas iki šiol Lietuvos banko ir valdžios atstovų požiūris bei fintech sektoriui pritaikyta įstatyminė bazė.
„Šiuo metu Finansų ministerija ir Lietuvos bankas kartu su fintech bendruomene dirba prie Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus gairių iki 2027 m. Tikiu, kad toliau sieksime išsikelto tikslo tapti finansų centru Europoje. Vis dėlto, jeigu bus apribotos fintech įmonių veiklos, draudžiant dirbti su legaliais verslo sektoriais, ar prašoma pagrindinę veiklą vykdyti Lietuvoje, fintech įmonės tiesiog pasitrauks iš šalies“, – pasakoja „Fintech Hub LT“ vadovė.
Dabarties iššūkiai: verslo aplinka ir stiprėjanti konkurencija
Sutelktinio finansavimo platformą „Röntgen“ vystančios bendrovės vadovas Martynas Stankevičius teigia, kad palankus Lietuvos banko požiūris sukuria puikias galimybes, o ateities klausimus reikės spręsti dar labiau sutelkus sektoriaus ir rinkos reguliuotojo patirtį.
„Teisinga, kad finansų verslai yra reguliuojami valstybės institucijos. Tačiau turėkime mintyje, kad tokio tipo verslai dažniausiai neturi sienos, tai yra, jie teikia paslaugas visame pasaulyje. Tame yra užprogramuotas
prieštaravimas, nes fintech bendrovė neišvengiamai taps tarptautine, ir ateityje reikės stipriai pasitempti, norint reguliuoti Lietuvoje atidarytą, bet kitoje šalyje veikiantį verslą“, – sako M.Stankevičius.
Šiuo atveju lieka neaišku, kurios šalies institucijos turi prižiūrėti tokios fintech bendrovės veiklą. Ji gali susidurti su reguliaciniais neapibrėžtumais, kuriuose „niekas nedraudžia, bet niekas ir neleidžia“.
„Jau kurį laiką egzistuoja nerašytas reikalavimas vykdyti veiklą ir Lietuvoje. O jeigu bendrovė tiesiog nenori to daryti, jei jos produktui Lietuva yra per maža rinka? Leisti ar neleisti jai čia registruotis, kurti verslą, mokėti mokesčius, samdyti specialistus? Supraskime, kad vienaragiu norinčiam tapti fintech startuoliui vien Lietuvos rinka nėra įdomi – vienaragiai ieško tinkamos, greitos ir nebiurokratiškos vietinės teisinės bazės tarptautinių verslų plėtrai. Didėjant fintech sektoriaus brandai, manau, tai taps norma, tačiau pokytis reikalaus priežiūros įstaigų ryžto ir drąsos išlikti veržliems“, – teigia M.Stankevičius.
„Fintech Hub LT“ vadovė V.Amulė kaip vieną pagrindinių iššūkių mato stiprėjančią konkurencinę kovą – tiek produktais ar paslaugų kokybe, tiek ir dėl darbuotojų.
„Dar vienas iššūkis yra pinigų plovimo ir prevencijos tema. Tai yra globalūs klausimai, su kuriais susiduria visas finansų sektorius. Lietuvoje fintech specialistai sparčiai tobulina pinigų plovimo ir prevencijos technologijas, ieško efektyviausių rizikos kontrolės būdų. Į tai fintech įmonės investuoja iki trečdalio savo biudžeto. Investicijos duoda naudos: paskutiniame Baselio indekse Lietuva pateko tarp dešimties mažiausią pinigų plovimo riziką turinčių šalių“, – sako V.Amulė.
Ir trečias iššūkis pagal „Fintech Hub LT“ vadovę – neapibrėžtumas: „Dėl sektoriaus naujumo, turi būti kuriamos arba atnaujinamos įstatyminės bazės – tam, kad klientai galėtų pasinaudoti visomis fintech įmonių teikiamomis šiuolaikiškomis finansų paslaugomis. O tai neretai užtrunka.“
Nepaisant iššūkių, kokias galimybes fintech specialistai mato dabar? Anot inovacijų centro „Rockit“ nario „Röntgen“ vadovo, visų pirma, tai – licencijuojama „Verslas verslui“ (B2B) veikla.
„Mūsų fintech bendrovės dėl aukštesnės aptarnavimo kokybės nesunkiai gali perimti Lietuvos standartais didelius, o kitų šalių – pavyzdžiui Jungtinės Karalystės – standartais mažus klientus. Taip yra todėl, kad didelėse šalyse smulkus verslas negauna pakankamo dėmesio iš didelių bankų ar paslaugų tiekėjų. O mūsų fintech bendrovėms tas „smulkus verslas“ yra gana dideli klientai, kuriems galima suteikti aukščiausio lygio aptarnavimą už atitinkamą kainą. Tai yra kelias tapti reikšmingo dydžio alternatyviais paslaugų tiekėjais ne konkrečios šalies ribose, o pasaulyje be sienų“, – mano M.Stankevičius.
Ar fintech plėtros nesustabdys darbuotojų stygius?
Darbuotojų kvalifikacija taip pat yra svarbus fintech plėtros veiksnys. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje 52 proc. gyventojų kalba mažiausiai dvejomis užsienio kalbomis, o 82 proc. jaunosios kartos atstovų puikiai kalba anglų kalba.
„Fintech sektorius jau yra sukūręs apie 5000 gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas pagrindinėse Fintech įmonėse yra kone tris kartus didesnis nei šalies vidurkis – maždaug 3600 eur, o elektroninių pinigų įstaigose 4700 eur. Dėl to, nors fintech sektorius ir jaučia kvalifikuotų darbuotojų stygių, egzistuoja ir nemažai žmonių, kurie planuoja savo karjerą čia ar netgi persikvalifikuoja iš kitų profesijų. Atlyginimai kyla ne tik dėl darbuotojų trūkumo, bet ir dėl aukštesnės darbuotojų kompetencijos“, – pasakoja V.Amulė.
Pasak jos, žmonės įvardina keletą įsidarbinimo fintech sektoriuje priežasčių: „Pirma, tai noras prisijungti prie įmonės, kuri keičia finansų paslaugų industriją globaliu mastu. Antra – šiuolaikiška darbo aplinka, teigiamas požiūris į darbuotoją. Trečia – motyvuojanti alga ir papildomos garantijos. Svarbu, kad tiek įmonės, tiek universitetai ugdytų reikiamas kompetencijas, nes poreikis tik didės. Didžioji dalis fintech įmonių planuoja plėtrą, tad artimiausiu metu bus įdarbinta dar daugiau žmonių.“
