Pasak S.Dijohno, daugelis danų žino, jog jų laukia gera pensija, tačiau nežino kodėl. „Gatvėje paklausus žmonių, kokia dalis jų pajamų skiriama kaupimui, daugelis negalėtų tiksliai atsakyti. Sukurta sistema, kuri veikia taip, kad žmonėms dažniausiai patiems nereikia nieko daryti“, – vieną iš sėkmės priežasčių nurodo profesorius.
Vienintelis kelias – taupyti
Paradoksalu, tačiau procentaliai didžiausią pensiją gauna mažiausiai uždirbantys danai.
Ekonomistas pabrėžė, kad stebuklingų ir greitų receptų nėra. Šiuo metu Danijos pensijų fonduose sukaupta suma sudaro 150 proc. šalies BVP. Į pensiją išėjusių danų gerovė priklauso nuo gautų pajamų. Paradoksalu, tačiau procentaliai didžiausią pensiją gauna mažiausiai uždirbantys danai. Mažas pajamas gavę gyventojai gali tikėtis pensijos, kuri sudarys 120 proc. jų pajamų. Vidutines pajamas gaunantys danai gauna apie 80 proc. buvusio uždarbio, o dideles pajamas gavę piliečiai santykinai gauna mažiausiai.
„Visuomenė sensta. Trūksta darbo jėgos. Išmokos didėja. Kaip išspręsti šią problemą? Paprasta – žmonės turi taupyti patys“, – sakė S.Dijohnas.
Pasak jo, Danijoje itin paplitęs savanoriškas draudimas. „Ar jis tikrai savanoriškas? Ne. Sistema sukurta taip, kad joje dalyvautų praktiškai visi dirbantys. 8 iš 10 danų dalyvauja savanoriškame kaupime. Ir tik 4 proc. dirbančiųjų to nedaro. Tai žmonės, kurie dirba savarankiškai ar dėl kitų specifinių priežasčių“, – minėjo mokslininkas.
Susitarė su verslu
1987 Danijos vyriausybės atstovai pasiekė susitarimą su darbdaviais, jog šie dalį darbuotojų algų skirs kaupimui. Tam buvo sukurta patraukli sistema. Sudarytos mokesčių lengvatos – leista mokesčius mokėti ne tuo metu, kai vyksta kaupimas, o kai pradedama gauti pensiją. Taip pradėjus dirbti kaupimui skiriamas santykinai nedidelis procentas pajamų, kurios vėliau auga.
„Tai logiška. Kuo tu tampi vyresnis, tuo daugiau nori kaupti, nes atsiranda papildoma motyvacija – artėjanti senatvė. Sistema veikia taip, kad kaupimui pinigus perveda darbdaviai. Darbuotojams praktiškai nieko daryti nereikia. Kiek bus skirta pensijoms, susitaria darbuotojas ir darbdavys. Tačiau yra minimali riba, kurios negalima peržengti“, – nurodė S.Dijohnas.
Anot jo, pradėjus kaupimą valstybės pinigų dalis danų pensijose mažėjo ir šiuo metu valstybė moka mažesniąją senatvės išmokų dalį. „Ar tai greita priemonė? Ne. Jai turite taupyti visą gyvenimą. Norint pasiekti Danijos lygį reikia apie 60 metų“, – minėjo profesorius.
Geriausia – privalomas kaupimas
„Sėkmei pasiekti reikia privalomo kaupimo, kad žmonės negalėtų rinktis“, – apibendrino S.Dijohnas.
Pasaulinis pensijų sistemos indeksas rodo, kad Danija turi geriausią pensijų sistemą pasaulyje. Po jos rikiuojasi Nyderlandai, Australija, Švedija, Šveicarija.
Danijos ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad per didelis kaupimas gali neigiamai paveikti vartojimą. Danijoje susiformavo situacija, kai augant gyventojų pajamoms didėja santaupos, tačiau vartojimas lieka tame pačiame lygyje. Pasak mokslininko, tai paaiškinama tuo, jog yra pajamų riba, nuo kurios gaunami pinigai nedaro įtakos papildomiems žmonių poreikiams.
„Reziumuodamas galiu pasakyti, jog pasiekti sėkmę reikia privalomo kaupimo, kad žmonės negalėtų rinktis. Tai rodo ir mūsų tyrimai. Gerai, kad žmonės nemato pinigų, kuriuos skiria kaupimui“, – apibendrino S.Dijohnas.
Nesibaigiančios reformos
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marius Kelsinskas nurodė, jog Lietuva susiduria su priešingais iššūkiais nei Danija. Daugiau nei 80 proc. dirbančių lietuvių naudojasi antra pakopa pensijoms kaupti. Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose sukaupta per 5 mlrd. litų.
„Didžioji pensijų fondų dalis valdoma iš Stokholmo ar Helsinkio. Ten sėdintis žmogus nesvarsto investuoti į Lietuvos bendroves“, – sakė M.Kalesinskas.
Pasak jo, valstybė ėmėsi mažinti pensinių fondų administravimo mokesčiais. „Daug fondų valdytojų jaučiasi nesaugūs, todėl siekia gauti maksimalią naudą kuo greičiau. Didelė dalis gyventojų abejoja kaupimo prasme. Kasdien politikai žada, kad sistema bus išardyta“, – sakė jis.
Apie 40 proc. nuo lietuvio algos sumokama socialinio draudimo mokesčiams. Lietuva neturi stiprių profesinių sąjungų. Be to, kaupimo sistema nuolat keičiama. Šiuo metu esanti sistema negarantuoja pakankamų pensijų ateityje. Optimistiniu atveju prognozuojama, jog šiuo metu dirbančių žmonių pensiją artimoje ateityje sudarys 40 proc. nuo uždarbio.
Pasak M.Kalesinsko, dar viena problema yra tai, jog lietuvių sukaupiami pinigai nepakankamai naudojami šalies ar vietos verslų problemoms spręsti. Pensijų fondai labai svarbūs biudžetui. Jų pakaktų, kad būtų galima išpirkti visas valstybės oblikacijas.
Asociacijos vadovas minėjo, kad šios lėšos galėjo būti investuotos į valstybės vertybinius popierius krizės metu, kai niekas gerom sąlygom Lietuvai skolinti nenorėjo. Tą patį būtų galima daryti dabar remiant vietinius verslus. „Didžioji pensijų dalis fondų valdoma iš Stokholmo ar Helsinkio. Ten sėdintis žmogus nesvarsto investuoti į Lietuvos bendroves“, – sakė M.Kalesinskas.
