„Pagrindinė problema, kodėl žmonės patiria nesėkmę – tai, kad jie neišsitiria rinkos ir neišsiaiškina, kas yra. Antras dalykas – jie netobulėja. Tai, kas buvo, kažkas įdomaus ir gražaus, tiesiog jau gali būti nusibodę“, – Žinių radijo laidoje „Verslo akademija“ sakė T. Lagūnavičius.
Daugelis Lietuvos verslininkų yra įsitikinę, kad investuoti į prekės ženklo kūrimą ir ypač reklamą Lietuvoje neverta, nes rinka nori tik žemiausios kainos. T. Lagūnavičius pataria ir kurti žemiausios kainos produktus arba tai, ko reikia rinkai.
„Jeigu sugebame padaryti žemą savikainą, tai ir gali būti prekės ženklo išskirtinumas. Vis daugiau yra klientų, kurie ieško žemiausios kainos ir dar pakankamos kokybės, kad dar galėtų tai vartoti. (...) Nori ar nenori, jei neturi kažkokių realių išskirtinumų, naujumų, unikalumų, būsi priverstas sumažinti kainą“, – kalbėjo T. Lagūnavičius.
Rinkodaros konsultantas Audrius Savickas tikina, kad prekės ženklo vertė yra sunkiai pamatuojama, o skelbiami vertingiausių prekės ženklų šimtukai ar dešimtukai tėra spekuliacijos. Be to, prekės ženklų žinomumas ir jais pažymėti produktai nuolat kinta, kas dar apsunkina prekės ženklo vertės suvokimą.
Jeigu sugebame padaryti žemą savikainą, tai ir gali būti prekės ženklo išskirtinumas. Vis daugiau yra klientų, kurie ieško žemiausios kainos ir dar pakankamos kokybės, kad dar galėtų tai vartoti, – sakė T.Lagūnavičius.
„Pati tikriausia prekės ženklo vertė nustatoma, kada kažkas parduodama. Taip pat yra apskaitos nematerialus turtas – ten yra kažkokie skaičiai, kurie atsigula ir dalyvauja versle“, – sako jis.
Tad kodėl žmonės nebetiki prekės ženklais ir vis rečiau moka didesnę kainą už prekės ženklą? T. Lagūnavičius pataria verslui mažiau meluoti reklamose ir neapgaudinėti vartotojų išpūstomis, neretai netikromis ir žodžiais sukurtomis vertėmis.
„Žmonės pradeda tiesiog nebetikėti. Visada laimi tas prekės ženklas, kuris tiesiog sąžiningai komunikuoja tai, ką jis turi“, – pasakoja T. Lagūnavičius.
„Yra nauja tendencija, kad ateina nauji produktai, ypač kompiuterinėje technikoje, telekomunikacijose, kur charakteristikos geresnės, bet kainos tampa mažesnės. Seni produktai juk nėra tokie blogi, ir žmonės nelabai nori juos keisti, jie pakankamai gerai funkcionuoja. Todėl, ateidamas jau su geresnėmis charakteristikomis, mažini kainą, kad vyktų pirkimas“, – dėsto verslo konsultantas.
Visgi A. Savickas nesutinka, kad rinkai niekas nesvarbu, tik maža kaina. Pasak jo,
daug vartotojų nori geros kokybės produktų, o kai kurie renkasi išskirtinius ir itin brangius, todėl tokiam segmentui prekės ženklo mitas esą labai svarbus.
„Jeigu pasižiūrėsite parduotuvių lentynose, pamatysite, kad ne patys pigiausi produktai yra perkamiausi. Taip pat įvairūs eksperimentai Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje rodo, kad tai nėra tiesa, kad žmonės perka pigiausius produktus. „Maxima“ eksperimentavo su prekiniu ženklu „Taupa“ – šis projektas nepasiteisino, žmonės nepirko šio produkto“, – pasakoja A. Savickas.
Kokybė yra savaime suprantamas dalykas ir aš nemanau, kad kokybė turi turėti kažkokį konkurencinį pranašumą, – sakė T.Lagūnavičius.
Didžiausia bėda Lietuvoje esą yra ta, kad tokių vartotojų, kuriems reikia išskirtinių ir aukštesnės kainos produktų, yra labai mažai, todėl į prabangos segmentą besiorientuojantys verslai Lietuvoje neišgyvena. T. Lagūnavičius tikina, kad kokybė vartotojui jau nebėra tokia svarbi kaip anksčiau ir todėl gera kokybė jau nebegali būti prekės ženklo išskirtinumas.
„Kokybė yra savaime suprantamas dalykas ir aš nemanau, kad kokybė turi turėti kažkokį konkurencinį pranašumą. (...) Vis daugiau atsiranda produktų, kur aiškiai pažymėta lokali kokybė. Tai reiškia, kad tame segmente tos rūšies ta kokybė tokia. Tad jei už 8 litus perki kilogramą dešros, nesitikėk, kad ten bus daug sveikos mėsos“, – kalba T. Lagūnavičius.
Jo teigimu, Lietuvos rinkos perspektyvos liūdnos tuo atžvilgiu, kad 80 proc. klientų rinkoje perka pačius pigiausius ir paprasčiausiu gaminius. Likusi dalis esą teikia vilties. „Apie 20 proc. rinkos nori labai kokybiško produkto, ir jie yra pasiruošę mokėti pakankamai gerą kainą už tai.“
Visą laidos „Verslo akademija“ įrašą klausykite čia.
