Švedijoje, sulaukus didžiųjų bankų palaikymo, ketverius metus veikia momentinių mokėjimų sistema „Swish“. Mobilioji programėlė, leidžia nesijungiant prie bankininkystės pervesti pinigus į bet kurį banką ir mokėti už prekes ar paslaugas. Pinigams pervesti nereikia interneto, operaciją galima atlikti įvedus tik gavėjo „Swish“ numerį, sutampantį su telefono numeriu, patvirtinimo kodą ir pinigai akimirksniu pasiekia tikslą.
Lietuvos bankas, rengiantis nacionalinę mokėjimų sistemą, galvoja apie panašų sprendimą Lietuvoje. Informacinių technologijų kūrėjai sako sprendimą jau turintys ir tvirtina, kad tik laiko klausimas kas bus pirmas – bankai, paštas, ar mokėjimų paslaugas teikiančios įmonės.
„Šalių rinkose įsigali vienas žaidėjas, tai reiškia, kad tas, kuris padarys pirmesnis ir geriausiai, tas ir pasiims visą rinką ir konkuruos su komerciniais bankais“, – kalbėjo „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas Andrius Adamonis.
Lietuva pagal elektroninius atsiskaitymus – 20 vietoje Europoje. Daugiau nei du trečdaliai visų mokėjimų Lietuvoje vyksta grynaisiais pinigais.
Mokėjimų sistemos pokyčius inicijuojantis Lietuvos bankas nenorėtų, kad Lietuvoje įsigalėtų vienas žaidėjas, todėl kurdamas momentinių mokėjimų sistemą, tikisi rinkos dalyvių palaikymo. Pastarieji kol kas neapsisprendžia ar naujove leisti naudotis tik gyventojams, ar, pavyzdžiui, leisti atsiskaityti tik už paslaugas.
„Mes norėtume, kad į tą rinką ateitų kuo daugiau žaidėjų, be abejonės, joje veiks bankai, bet norime, kad įsilietų ir smulkesnės, mažesnės įmonės, kurios, pavyzdžiui, į mokėjimų kortelių segmentą dabar negali įeiti dėl pakankamai aukštų ekonominių barjerų, tad čia yra tikslas rasti tos infrastruktūros parametrus, kuriuos būtų galima kartu išspręsti ir tuomet visiems pasiūlyti bendrą sprendimą“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas Šarūnas Grigas.
Komerciniai bankai jau anksčiau yra užsiminę, svarstantys kurti savo momentinių mokėjimų sistemą, panašiai kaip Švedijoje, tačiau Lietuva tam per maža, todėl galvojama apie bendrą Baltijos šalių produktą. Tokios galimybės, tik tariantis su centriniais bankais, neatmeta ir Lietuvos bankas. Lūžio laukiama kitąmet ar 2018-aisiais.
