Regis, nelabai tokiam veiksmui priešinosi ir opozicija, bet vis dėlto vargu ar tai galima laikyti problemos sprendimu. O kas toliau?
Toliau yra keli siūlymai, bet galutinį žodį turėtų tarti Vyriausybė. Kodėl ji, pateikusi finansų ir sveikatos sistemų pertvarkas, nepasirūpino ir sveikatos draudimu? Tai galėtų būti klausimas kitą savaitę iš atostogų sugrįžtančiam premjerui.
Valdančiųjų inicijuojamos įstatymų pataisos bent jau kuriam laikui turėtų išspręsti tokių, kaip Vokietijoje gyvenančios Lauros Bajarūnaitės, problemas dėl nemokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
„Aš Vokietijoje taip pat esu drausta ir gaunasi, kad reikia man mokėti dvigubai – vieną kartą Lietuvoje ir vieną kartą Vokietijoje“, – sakė L.Bajarūnaitė.
Laurai įrodžius, kad yra apsidraudusi Vokietijoje, Lietuvoje daugiau nei 100 eurų skola jai buvo panaikinta. Tačiau dar apie 100 tūkst. nedeklaravusiųjų išvykimo iš Lietuvos „Sodrai“ skolingi 100 mln. eurų.
„Jie tampa mūsų skolininkais draudimo prasme, bet jie turi sveikatos draudimą Britanijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje, ir kai išieškome tas skolas, jie įrodo, kad yra drausti, turime grąžinti – reiškia žmonės patys daug nervuojasi, patiria daug nepatogumo, „Sodra“ dirba kaip administratorius, administruodama ir pačias skolas, ir paskui grąžindama tuos pinigus“, – pasakojo „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pasiūlė problemą išspręsti paprastuoju būdu: panaikinti emigrantų valstybei nesumokėtas įmokas.
„Jeigu žmogus 3 metus nedeklaruoja, tai yra nevykdo jokių veiksmų, nesinaudoja ligoninės pagalba, nesikreipia pašalpų ir nedaro kitų veiksmų, kurie rodytų, kad tas žmogus yra Lietuvoje, nesimoko Lietuvoje, tai automatiškai laikyti, kad jis yra išvykęs ir tokiu atveju neskaičiuoti jokių įmokų ir nedidinti jo skolos“, – sakė LVŽS pirmininkas R.Karbauskis.
Socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas Romas Lazutka teigia, kad toks siūlymas yra pigiausias būdas išvengti didesnių išlaidų, nes mokesčių nemokančių emigrantų paieškos – brangios, o nauda – maža.
„Reikia prisiminti, kad atskirta ta įmoka buvo krizės metu – 2009 m. Iki to laiko tai buvo tiesiog dalis Gyventojų pajamų mokesčio buvo pervedama ligonių kasoms. Tai dabar reikia apskaityti iš to štai išskirto GPM kaip atskirą įmoką sveikatos draudimui, tai yra papildomas administravimas“, – kalbėjo prof. dr. R.Lazutka.
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, atgaline data veikiantis įstatymas, kaip jį siūlo taikyti LVŽS lyderis, būtų žalingas ekonomikai, neigiamai veiktų ir gyventojų lūkesčius bei socialinę darną.
„Paimkime du asmenis: vienas asmuo nekreipė dėmesio į tuos raginimus, nemokėjo, sakė: man vienodai. Tokių daug Lietuvoje. Kitas – sąžiningas asmuo sako išsigando ir sumokėjo. Ir dabar pranešama kitą dieną, tarkim sutampa, kad pritaikoma amnestija. Bet tam, kas sumokėjo, jau nepritaikyta amnestija, nes jis jau sumokėjo“, – teigė banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas.
Toks valdančiųjų elgesys stebina ir R.Lazutką. Paskelbtos finansų ir sveikatos apsaugos sistemų pertvarkos buvo gera proga ištaisyti nuolat aistras keliantį ir stringantį Privalomojo sveikatos draudimo įmokų surinkimą. Pasak jo, šios įmokos įkaitais gyventojai tapo dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija nepasitiki Finansų ministerija, jog sveikatos sistemai bus skiriamas reikiamas finansavimas. O iš gyventojų surenkamų tikslinių įmokų bent jau dalis finansavimo – garantuota.
„Tie, kurie atsakingi už sveikatos apsaugą, labai nori išsaugoti tokį finansavimo metodą, todėl, kad bent dalis pinigų tuomet nebepriklauso nuo finansų ministro malonės. Žinome, kad antroji dalis sveikatos apsaugos finansavimo yra būtent iš valstybės biudžeto, kai žmonės yra draudžiami, kurie negauna pajamų, tai yra vaikai, moksleiviai, pensininkai. Tai štai šitų pinigų reikia prašyti kaip malonės“, – pasakojo R.Lazutka.
Ekonomistas Ž.Mauricas pritaria, kad tokio mokesčio įvedimas buvo klaida. Solidarumo principu veikiantis mokestis dažnai skirtas paremti kitus, besinaudojančius sveikatos apsaugos paslaugomis, sukelia neaiškumo ir daug pykčio. Ž.Mauricas, kaip pavyzdžius, kokie galėtų būti taikomi ir Lietuvoje, pateikia Vakarų Europos šalyse taikomus sveikatos draudimo modelius.
„Žmonėms, kurie neturi pakankamai pajamų, yra dengiamas didžia dalimi valstybės draudimo, bet paslaugos yra gaunamos labiau bazinės, tai yra pačios minimaliausios. Jeigu žmogus nori geresnio draudimo, tai yra odontologijos paslaugų, tai tuo pačiu jis gali apsidrausti šiek tiek daugiau mokėdamas, bet gaudamas didesnį paslaugų paketą. Toks modelis kuria mentalitetą žmonių, kad tai yra draudimas, ir kiek tu sumokėsi, tiek ir gausi“, – sakė Ž.Mauricas.
Kitą modelį, tiksliau grįžti prie to, kas buvo iki 2009 m., siūlo R.Lazutka.
„Sveikatos apsauga turi būti prieinama kiekvienam legaliai gyvenančiam Lietuvoje, o mokesčius reikia rinkti pagal kitus principus, ne pagal tai, ar žmogus gyvena tam tikroje teritorijoje, o pagal tai, kokios jo pajamos, koks jo turtas, pagal tai, kokia jo ekonominė veikla“, – teigė R.Lazutka.
Pasak Ž.Maurico, valdančiųjų siūlymas skelbti amnestiją nesumokėjusiems Privalomojo sveikatos draudimo įmokų yra diskriminacinis, o lopyti anksčiau padarytas klaidas naujomis klaidomis, nesiūlant sprendimo kaip iš esmės pertvarkyti sistemą, nėra išeitis, nes lopymas nesibaigs ir ateityje. Kol kas lieka neaišku ar valdantieji, kartu su sveikatos apsaugos ir finansų pertvarka nesiėmę sveikatos draudimo sistemos pertvarkos, imsis jos rudenį, ar lopys toliau, o pertvarkas paliks kitoms valdžioms.
