Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė „socialdarbiečių“ pasiūlymui nuo kitų metų vaiko pinigus padidinti 20 eurų – iki 70 eurų. Vyriausybė siūlė šias išmokas padidinti mažiau – iki 60 eurų visiems vaikams. Seimo siūlymas papildomai valstybės biudžete pareikalautų 37 milijonų eurų, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Nemanau, kad prireiks skolintis. Nebent įvyktų reikšmingesnių migracijos pokyčių, grįžtų į Lietuvą šeimos su vaikais, – sakė V.Šapoka.
Tiesa, jau šiais metais pritrūkus lėšų vaiko pinigų išmokoms, Vyriausybė lapkričiui ir gruodžiui pinigų skyrė iš pasiskolintų lėšų. Taip nutiko dėl to, kad išmokos buvo suplanuotos pagal ankstesnių metų gavėjų skaičių, o kreipėsi žymiai daugiau.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, konservatorė Monika Navickienė 15min tvirtino iš valdančiosios daugumos neišgirdusi atsakymo, iš kokių pajamų bus gautos lėšos vaiko pinigų didinimui.
„Mano įsitikinimu, jokių tvarių finansavimo šaltinių nėra numatoma, viskas grindžiama tik gražiais pažadais ir kol kas aš turiu labai daug dvejonių, ar mums pavyks turėti subalansuotą biudžetą“, – sakė M.Navickienė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Eltai sakė iš Seimo narių taip pat neišgirdęs alternatyvių pajamų šaltinių, iš kurių būtų galima gauti papildomų lėšų vaiko pinigų didinimui.
V.Šapoka: „Nemanau, kad reikės skolintis“
Tad, ar pritarus pasiūlymui didinti vaiko pinigus kitais metais ir vėl teks griebtis skolintų lėšų?
Finansų ministras Vilius Šapoka 15min sakė, kad lėšų šiais metais pritrūko remiantis klaidinga prielaida, kiek bus lėšų gavėjų. Šiuo metu prognozė jau patikslinta, finansų ministras sako, kad skolintų lėšų išmokoms naudoti nereikės.
„Anksčiau daryta prielaida, kad turtingoji visuomenės dalis mažiau naudosis šia galimybe, bet dabar matome, kad lėšos beveik 100 proc. panaudojamos. Todėl kitų metų prognozė žymiai tikslesnė ir nemanau, kad prireiktų skolintis. Nebent įvyktų reikšmingesnių migracijos pokyčių, grįžtų į Lietuvą šeimos su vaikais“, – sakė V.Šapoka.
Jis pridūrė, kad Seimo nariai pateikė pasiūlymų už kelis šimtus milijonų eurų, todėl, kai biudžetas grįš Vyriausybei, bus svarstomas vaiko pinigų padidinimas iki 70 eurų ir kiti pasiūlymai bei priimtas galutinis sprendimas.
„Kol kas Vyriausybėje šie sprendimai nėra apsvarstyti, todėl neužbėgsiu už akių, palaukime, kol biudžetas grįš. Bet kuriuo atveju, biudžetas turi būti subalansuotas“, – sakė ministras.
G.Kirkilas: „Tai Finansų ministerijos problema“
Šio siūlymo rengėjai „socialdarbiečiai“ siūlo dar padirbėti Finansų ministerijai ieškant pinigų ir nukarpyti pinigus nuo kitų projektų.
Siūlymo autorius, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas teigė manantis, kad skolintų lėšų naudoti vaiko pinigams išmokėti nereikės, o paklaustas, iš kokių šaltinių šias išmokas finansuoti, atsako abstrakčiomis frazėmis: mažinti biurokratines išlaidas ir didinti įmokas į biudžetą iš valstybinių įmonių.
„Tie 32 milijonai (SADM duomenimis, prireiks 37 mln. eurų – 15min pastaba) sudaro labai mažą mūsų biudžeto dalį. Negali taip būti, kad šie 32 mln. padidins valstybės skolą ar biudžetą, tai šiek tiek juokinga. Be to, Finansų ministerijos klaida, kad ji nesuplanavo biudžeto, o tiesiog susifokusavo į šį reikalą. Tai jų problema. Vaiko pinigai biudžeto subalansavimo nesugadins“, – savo pasiūlymą gina G.Kirkilas.
Seimo pasiūlymas keliauja į Vyriausybę, o vėliau Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl Išmokų vaikams įstatymo pataisų priėmimo.
TVF: socialines išmokas reikėtų didinti tik neturtingiems
Pasipylę Seimo narių raginimai didinti įvairias socialines išmokas nerimą kelią tiek Lietuvos, tiek užsienio finansų ekspertams. Anot jų, šiuo metu, kai Europos ekonomikos augimo tempai lėtėja ir situacija nėra labai aiški, išlaidauti nederėtų.
Šią savaitę Lietuvoje dirbusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia duodamas interviu 15min tvirtino, kad Vyriausybės siūlomas biudžetas yra adekvatus, tačiau abejojo, ar pavyks jį išlaikyti subalansuotą po svarstymo Seime.
B.Gracia taip pat išsakė abejonių dėl Vyriausybės prognozių ištraukti papildomų lėšų iš šešėlio, nes jau šiemet suplanuoti būdai tai padaryti nedavė naudos.
Atsižvelgdamas į faktą, kad biudžeto pajamos gali būti mažesnės negu planuotos, TVF misijos vadovas Lietuvoje siūlė išlaidas, kurios nesusijusios su pensijomis, orientuoti į žmones, turinčius mažai pajamų.
„Jei neturite daug resursų, kuriuos galite skirti socialinėms išmokoms, būtų efektyviau jas labai orientuoti. Pavyzdžiui, vaikų pinigai yra skiriami dviem būdais: viena išmoka yra visiems, o kita, papildoma dalis – nepasiturinčioms šeimoms. Gal reikėtų svarstyti, kad universali dalis būtų mažesnė, o mažesnių pajamų šeimoms skiriama dalis – didesnė“, – sakė B.Gracia.
Pasiūlymą universalųjį modelį išplėsti pateikęs G.Kirkilas 15min tvirtino visiškai pritariantis tokiai tarptautinio eksperto minčiai ir pasiūlė SADM kreiptis į šeimas, kurioms galbūt tos paramos nereikia, su raginimu jos atsisakyti.
„Čia tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalas, kad išmokėtų tiems socialiai jautriems, su šiuo visiškai sutinku. Vienas iš būdų yra kreiptis į šeimas, kurioms galbūt nereikia tų paramų, gal jos pačios deklaruos ir atsisakys, bet eiti priešingu keliu ir užversti biurokratija socialiai jautresnes šeimas yra tikrai neteisingas kelias“, – sakė G.Kirkilas.
Lėtėjantis vidaus vartojimas kelia riziką pajamų surinkimui
Bendrovės „SME Finance” patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas 15min tvirtino, kad šiuo metu labai netinkamas metas didinti išlaidas, nes Lietuvoje ima lėtėti vidaus vartojimas, kuriuo labiausiai ir yra paremtos kitų metų biudžeto pajamos.
„Dėl 2020 metų valstybės biudžeto matau dvi pagrindines rizikas: labai didelį Seimo narių apetitą padidinti išlaidas ir sunkumus subalansuoti biudžetą. Nerekomenduočiau labai smarkiai kelti išlaidas. Šiuo metu mūsų ekonomikos situacija gera, bet nerimą kelia lėtėjantis vidaus vartojimo augimas, nes jis labai stipriai veikia mūsų biudžeto pajamas. Apie 50 proc. visų kitų metų mūsų biudžeto pajamų bus iš PVM ir akcizo, o tai yra vartojimo mokesčiai“, – pabrėžė A.Izgorodinas.
Pasak jo, vidaus vartojimo augimo tempas Lietuvoje šiek tiek sulėtėjo lyginant su metų pradžia: metų pradžioje mažmeninės prekybos augimo tempas buvo beveik 8 proc., o šiuo metu – tik 4 proc.
„Tai susiję su tuo, kad pastebimai pablogėjo gyventojų lūkesčiai. Pirmiausia dėl to, kad viešojoje erdvėje vyrauja diskusijos dėl krizės – bus ar nebus. Turint omenyje, kad mūsų biudžeto pajamos labai priklauso nuo vartojimo, Vyriausybės prognozės, kad kitais metais biudžeto pajamos augs 9 proc., gali būti sunkiai įgyvendintos“, – prognozuoja A.Izgorodinas.
Ekspertas tvirtina, kad dėl šios priežasties Lietuvai reikėtų atsargiai skolintis užsienio rinkose.
„Jei prasidės tam tikros bėdos, biudžeto pajamos gana sparčiai gali nukristi ir tai išpūs biudžeto deficitą. Atitinkamai poreikis skolintis nuo šiuo metu esančio minimalaus gana smarkiai gali padidėti. Tame kontekste išlaidauti valstybei reikėtų gana atsargiai ir kaupti tam tikrą rezervą. Juo labiau kad šiuo metu yra visos prielaidos tam padaryti, nes ekonomika auga“, – teigė jis.
