A.Veryga Seimo Sveikatos komitetui pristatė paruoštas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūlomi trys esminiai pakeitimai.
„Pirmiausia tai vaistų pardavimas ligoninių vaistinėse dienos stacionaro pacientams. Tai, specialistų ir pacientų nuomone, tikrai leistų daug aktyviau tuos medikamentus gydymo įstaigoje įsigyti, ir ypač tai susiję su onkologiniais pacientais, kuriems, paskyrus vaistus, po to reikia eiti kažkur juos įsigyti. Tai jiems tikrai būtų palengvinimas ir turime reakcijų iš pacientų organizacijų, kurios tikrai palaiko tokį sprendimą“, – sako A.Veryga.
Kitas siūlymas, anot jo, įteisinti nuotolinę prekybą receptiniais vaistais, kurie išrašyti nuotoliniu būdu.
„Tai vienas iš tų sprendimų, kuriuos diktuoja laikas. Labai daug galimybių įsigyti pačius įvairiausius dalykus ir suprantame, kad ir saugumas turi būti garantuotas. Vis tik atkeliauja į mūsų gyvenimus dalykai, kurie anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojami, ir elektroninė prekyba šiandien kuo puikiausiai vyksta“, – sako A.Veryga.
Daugiausia diskusijų Seime sukėlė trečiasis pasiūlymas – leisti ribotą medikamentų skaičių įsigyti mažmeninės prekybos įstaigose.
„Mes tikrai nekalbame apie visus vaistus. Kalbame apie labai siaurą nereceptinių vaistų grupę, kuriuos mūsų pacientai ir gyventojai ir šiuo metu įsigyja. Tikrai ne kiekviename mažame miestelyje turime vaistinę ir sukarščiavusiam pacientui, kuriam reikia paprasčiausių medikamentų sumažinti temperatūrą, tenka keliauti į kitą miestą ar miestelį ieškoti vaistinės“, – aiškina A.Veryga.
Jis tikina, kad kai kurios degalinės kartais prekiauja ir visą parą, todėl tai sukurtų galimybę įsigyti nereceptinių medikamentų, jei prireiktų.
„Raginčiau sprendimus palaikyti, nes jie visi skirti pacientams palengvinti prieinamumą prie tam tikrų medikamentų, kurie palengvintų daugeliui pacientų gyvenimą“, – apibendrino A.Veryga.
Komitetas bandė pataisas svarstyti, tačiau galiausiai sutarė tik dėl vieno – reikia pertraukos.
Sukėlė abejonių
„Statistika rodo, kad Lietuva yra tarp tų valstybių, kur daugiausiai suvartojama vaistų. Galbūt ir perteklinis yra vaistų vartojimas, kada pas gyventojus stovi maišai vaistų ir jie nežino, kur dėti, ar netikslingai jais naudojasi. Tai kyla klausimas – ar galima dar labiau plėsti tinklą, kada nereceptiniai vaistai būtų parduoti ne tik vaistinėse. Ten bent vaistininkas patars ar paklaus, kodėl perki tą vaistą. O ką degalinėse gali dispečeris atsakyti“, – abejojo Seimo narė Irena Degutienė.
A.Veryga replikavo, kad jo paties ir vaistininkai niekuomet nepaklausia, kam jis perka vaistus, ir, anot jo, siekiama patogumo gyventojams. Jis akcentavo, kad stovi maišai receptinių vaistų, o ne nereceptinių.
A.Veryga patikino, kad ir buvusios e.recepto išrašymo problemos jau daugiausia išspręstos, sistemos nebestringa. Be to, nebus prievolės parduoti receptinius vaistus internetu – tokia galimybė tiesiog būtų įteisinta.
„Pirmiausia receptinių vaistų mes tikrai labai daug vartojam. Ir paaiškinimų, matyt, pačių įvairiausių galima rasti, kodėl taip yra. Nemanau, kad tas siauras vaistų sąrašas išaugintų vaistų vartojimą“, – sako A.Veryga.
„Mane jaudina priklausomų nuo medikamentų žmonių vartojimas. Rizika didės, kas prisiims atsakomybę, kad tie žmonės priklausomi nuo medikamentų vartos“, – replikavo Seimo narė Laimutė Matkevičienė.
A.Veryga patikino, kad priklausomybės siūlomiems vaistams nesivysto – jais nepiktnaudžiaujama.
„Be išlygų vieninteliam siūlymui pritariu – tai dienos stacionarui prekiauti, nors ir šitai galima išspręsti. Kiekvienoje onkologinėje ligoninėje galima rasti ir vaistinę“, – problemų neįžvelgė Antanas Matulas.
Jis stebisi, kad lygiagrečiai Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė registravo pataisą leisti visoms gydymo įstaigoms steigti valstybines vaistines.
„Kalbat, kad degalinės yra ten, kur nėra ambulatorinių gydymo įstaigų. Toli gražu ne taip yra: Pasvalio rajone yra dešimt ambulatorijų, o tik trys degalinės. Analogiška situacija Pakruojyje – yra tik trys degalinės“, – vardijo A.Matulas.
Galiausiai pasipiktinęs A.Matulas rėžė, kad parduotuvės ims ibuprofeną pardavinėti komplekte su buteliu alkoholio – kaip vaistą nuo pagirių.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė palaikė ministrą ir dėstė, kad, apklausos duomenimis, 72 proc. asmenų palaiko medikamentų prieinamumo didinimą.
Seimo nariams pasiteiravus, už kokias lėšas būtų kuriamos valstybinės vaistinės, A.Veryga atsakė, kad ligoninės tą darys iš tų lėšų, iš kurių gauna mokėjimus už paslaugas, tarp jų, ir sveikatos draudimo fondo, savivaldybių lėšos. Prievolės, anot jo, tam nebūtų.
„Gerbiamas ministre, iš visos pagarbos jums, man visiškai neaišku, kodėl taip buvo pasiūlyta. Parodykite tą žemėlapį, kur yra pilkosios zonos, kad jas reikėtų užpildyti“, – replikavo I.Degutienė.
Pataisos sulaukė pasipriešinimo ir anksčiau
15min jau rašė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktos pataisos sulaukė ir farmacininkų, ir dalies parlamentarų pasipriešinimo. Sveikos gyvensenos komisijoje Seimo nariai argumentavo, kad ne tik nereikėtų prekiauti vaistais parduotuvėse, tačiau apskritai reikėtų drausti ir vaistų reklamą.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateikta Farmacijos įstatymo pataisa siūloma liberalesnė nereceptinių vaistų prekyba: vaistus siūloma parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, kitose mažmeninės prekybos vietose.
Parduotuvėse būtų galima prekiauti tik tais vaistais, kurie skirti lengviems ir savaime praeinantiems ligos simptomams bei būklėms palengvinti. Tam būtų paruoštas specialus Vaistinių preparatų sąrašas. Siekiama, kad įprastos parduotuvės netaptų farmacinių paslaugų teikėjomis.
Parduotuvėse nebūtų parduodami vaistai, skirti vaikams iki 12 metų, „nes tik gydytojas ar vaistininkas gali tinkamai įvertinti, ar vaikams galima skirti tam tikrus vaistinius preparatus“. Vaistų įsigyti negalėtų jaunesni nei 16 metų asmenys, vaistams negalėtų būti taikomos akcijos.
Taip pat pataisomis siūloma galimybė nuo kitų metų gegužės mėn. leisti šalies vaistinėms prekiauti internetu receptiniais vaistais pagal elektroninius receptus, tačiau farmacininkai jau įspėjo, kad kol tinkamai neveikia e.receptas, toks leidimas pasėtų sumaištį.
Dar vienas siūlymas – leisti ligoninėms (dienos stacionaro paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms) steigti vaistines, kuriose jų pacientai galėtų įsigyti reikiamus, gydytojo paskirtus vaistus, reikalingus gydymui dienos stacionare.
Ministerija tokio įstatymo poreikį argumentuoja tuo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 1303 vaistinės ir 1064 iš jų priklauso 5 vaistinių tinklams, gyventojai patiria „pakankamai dideles išlaidas įsigydami vaistus“. Tikimasi, kad didesnė konkurencija kainas mažintų.
Anksčiau Seimo narys Jurgis Razma siūlė vaistinių preparatų į prekybos vietas neįsileisti.
SAM pripažįsta, kad priėmus įstatymo pataisas galėtų daugėti neracionalaus vaistų vartojimo. Pavyzdžiui, paracetamolis Lietuvoje parduodamas 31 skirtingu pavadinimu, ir ligonis, manydamas, kad vartoja skirtingus vaistus, gali perdozuoti paracetamolio, kurio didžiausia leistina dozė – 4000 mg per parą.
