Nors liepos mėnesio pirmadienis kai kam reiškia pasibaigusias atostogas, o daugeliui – pasibaigusį savaitgalį, šis pirmadienis reiškia ir dar vieną pabaigą – techninės recesijos Lietuvoje.
Techninė recesija fiksuojama, kai du ketvirčius iš eilės BVP rodiklis krenta. Taip Lietuvoje nutiko metų sandūroje: 2022 m. ketvirtą ketvirtį palyginus su trečiuoju šalies BVP smuko 0,5 proc., o 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, krito 2,1 proc.
Tačiau jau antrąjį šių metų ketvirtį realusis Lietuvos BVP augo 0,6 proc., palyginus su pernai tuo pačiu metu, ir 2,8 proc., palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.
Tai – vienas geriausių pasiekimų euro zonoje. Beje, pirmadienį į augimo kelią grįžo ir pagrindinės Lietuvos eksporto krypties – euro zonos – ekonomika, antrąjį ketvirtį augusi 0,3 proc., palyginus su ankstesniais trimis mėnesiais, atskleidė „Eurostat“ duomenys.
Tad, ką tai reiškia? Ar ilgą laiką prognozuotos ryškesnės recesijos, kai iš statistikos lentelių sunkmetis persikels ir į gyventojų pinigines, pavyks išvengti? O gal šie pozityvūs ženklai – tik trumpas vasaros atokvėpis prieš sunkų rudenį?
