– Bet panašu, kad Graikijos vyriausybė mėgaujasi situacija, kuri yra dabar?
– K.Glaveckas: Graikijos politikai renkasi sau dividendus prieš savo liaudį.
– G.Nausėda: jūs įsivaizduokite save jų vietoje, kada beveik 95 proc. Graikijos tautos mano, kad iš tikrųjų vyksta kažkoks sąmokslas. Kaip jie patys ir sako, kad kažkas jiems suteikė paskolas, o jie, tarsi būtų neveiksnūs, tas paskolas ėmė. Tai šiek tiek vaikiškas mąstymas. Juk gatvėje tau gali pasiūlyti parsinešti bombą ir grįžus namo ji tau susprogs. Juk ne viską imam, ką mums siūlo. Šiandien turbūt galime konstatuoti, kad nei paskolos pratęsimas, nei skolos nurašymas, nei galiausiai Graikijos išmetimas iš euro zonos neleis mums pabėgti nuo šio klausimo.
Žmonės puikiai prisimena, kad 2009 m. ar jie patys veržėsi, ar jiems veržė diržus, bet Lietuva pasirinko visiškai kitą kelią ir nors labai skausmingai, bet savo finansus stabilizavo. Manau, kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę pagalvoti, kodėl buvo galima per visą tą pragarą pereiti mums, o kodėl graikams to daryti nereikia.
– Prezidentė sako, kad Lietuvai Graikijos problemos sprendimas nekainuos, nes Lietuva dar nėra prisidėjusi prie mechanizmų, kurie yra naudojami. Ar tai tiesa?
– G. Nausėda: su sąlyga, jeigu nebus naujos finansinės paramos.
– K. Glaveckas: jeigu bus nauja finansinė parama, vienaip ir kitaip mūsų atlikti įnašai bus naudojami.
– G. Nausėda: mes ir Europos Centrinio banko indėlininkai esame, tai jeigu Centrinis bankas dėl to kada nors patirs nuostolių, mes atitinkamai dalį tų nuostolių turėsime prisiimti.
– Pone Glaveckai, jūsų nuomone tai, kas dabar vyksta su Graikija, iš esmės kiršina Europos Sąjungą?
– Bent jau ne vienija tai tikrai. Ispanija ir Portugalija taip pat turėjo rimtų problemų, bet jie jas sprendė ir situacija tikrai gerėja. Tai kaip, pavyzdžiui, ispanams ir portugalams turi atrodyti ši Graikijos situacija?
– Kokia yra esminė problema? Kodėl taip ilgai yra žaidžiama?
– G.Nausėda: kodėl griežta taupymo politika gali veikti ir duoti rezultatų Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, bet jos negali būti Graikijoje? Taip, aš sutinku, kad bet koks išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas trumpuoju laikotarpiu ekonomiką varo į kampą, bet ką reiškia dabartinėje situacijoje naudoti kensistinius metodus? Tai reiškia dar didinti valstybės skolą, gilinti problemą ir tapti dar didesniais kreditorių įkaitais.
– Ketvirtadienį planuojamas jau visos ES viršūnių susitikimas. Ko galima tikėtis ir ką turėtų padaryti Graikija, kad Europos lyderiai savo šalims galėtų pasakyti „prispaudėm, žiūrėkit – jie jau taupo“?
– K.Glaveckas: manau, pirmiausiai Graikija bus prispausta, kad sumažintų pensijų lyginamąjį svorį su vidaus produktu, pavyzdžiui, nuo 17 iki 15 proc. Žinoma, turi būti dar eilė kitų smulkių dalykų. Tokiu atveju bus galima sakyti, kad kompromisas pasiektas.
– G.Nausėda: aš manau, kad finansų rinkos savo nuotaika demonstruoja, kad sprendimas bus surastas. Net jei tai bus niekinės priemonės, tačiau abiem pusėms leidžiančios išsaugoti savo veidą.
– Ar apskritai įmanoma įtikinti, pavyzdžiui, Lietuvos visuomenę, jeigu mums reikėtų prisidėti prie naujų finansinių mechanizmų, kad reikia padėti gelbėti valstybę, kurioje pensijos yra keturis kartus didesnės negu Lietuvoje? Kaip galima tokią Europos solidarumo idėją parduoti Lietuvos visuomenei?
– G. Nausėda: nesiimčiau to daryti iš tikrųjų. Žmonės puikiai prisimena, kad 2009 m. ar jie patys veržėsi, ar jiems veržė diržus, bet Lietuva pasirinko visiškai kitą kelią ir nors labai skausmingai, bet savo finansus stabilizavo. Manau, kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę pagalvoti, kodėl buvo galima per visą tą pragarą pereiti mums, o kodėl graikams to daryti nereikia.
