E.Šiškauskienė teigė, jog dabartinė situacija yra visiems aiški ir suprantama. „Kiek teko kalbėti, visi supranta mūsų situaciją. Lietuvoje PVM dabar yra dvigubai didesnis nei kaimyninėse šalyse. Lietuvos verslui, kaimynų atžvilgiu, sukurta diskriminacinė situacija, ką patvirtina ir skaičiai. Visi kalba apie turizmo augimą, bet niekas nekalba apie apgyvendinimo įstaigų padėtį. Šiuo metu ilgalaikės skolos siekia 840 mln. Lt. Visi viešbučiai yra pastatyti paėmus paskolas. Visus praėjusius metus kainos pakilo 4,8 proc. ir skirtumą viešbučiai dengė savomis lėšomis. Imdami paskolas jie šito tikrai neplanavo. Sąlygas diktuoja rinka, ne Vyriausybė“, – susiklosčiusią padėtį komentavo E.Šiškauskienė.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims V.Kilvienė išsakė kitokią nuomonę. „Aš ne vieną kartą pasisakiau prieš lengvatų įvedimą ir nesvarbu, kam jos būtų taikomos, manau, jog dabartinė biudžeto situacija neleidžia remti vieno ar kito verslo. Tuo labiau, kad yra daug neišspręstų problemų kitose srityse, kurias finansuoja valstybė. Finansinių svertų, kodėl vieniems ar kitiems reikėtų mažesnio PVM , šiandien aš tikrai nematau. O jeigu toks atvejis vis gi atsirastų, aš vistiek manyčiau, kad PVM reikėtų sumažinti visiems, o ne sudarinėti išskirtinas lengvatines sąlygas atskiriems atvejams. Argumentas, kad yra sunku konkuruoti su kaimynais, šiuo atveju nelabai tinka, nes turistai atvyksta ar neatvyksta į Lietuvą ne dėl to, kad čia yra aukštesnis ar žemesnis PVM. Jų tikslai yra visiškai kitokie ir PVM dydis tam įtakos nedaro“, – savo nuomonę dėstė V.Klivienė.
Aš vis tiek manyčiau, kad PVM reikėtų sumažinti visiems, o ne sudarinėti išskirtinas lengvatines sąlygas atskiriems atvejams.
Paklausta, ar konkurencinė aplinka nėra iškreipiama ir, ar nėra tokios galimybės, kad Lietuvos viešbučių konkurencija padėtų verslui ir pritrauktų daugiau turistų, kurie į šalį atvažiuoja tik pažintiniais tikslais, V.Klivienė atsakė: „Kalbant apie viešbučių verslą, galima pasakyti, jog jie labiausiai nusipelno šios lengvatos, nes iš esmės mes kalbame apie eksportą, tad būtų logiška netaikyti PVM jiems. Konkuruoti su kaimyninėmis šalimis dėl didelių renginių yra sudėtinga, tačiau nenorėčiau teigti, jog tai priklauso tik nuo pridėtinės vertės mokesčio. Manau, jog šie metai ir taip bus neblogi, bet, kalbant apie ilgesnio laiko perspektyvą, pritariu, jog iššūkių yra ne vienas ir ne du. Bet kokiu atveju, esu iš principo nusiteikusi prieš PVM lengvatas, nes, jeigu jau kas nors tokią lengvatą gaus, tada išsirikiuos prašytojų eilė ir bus pradėta žaisti ir dalinti jas į visas puses“, – „Laisvajai bangai“ sakė „Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Šią, V.Klivienės išsakytą, mintį apie galimus PVM prašytojus Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė komentavo taip: „ Kokia kita eksporto šaka moka tiek kiek mes? Sakote, duos nuolaidą, vieniems – duos ir kitiems. Mūsų PVM dvigubai didesnis nei kaimynų. Iš 27 šalių, 25 šalys taiko vidurkį, t.y. 10 proc. dydžio PVM. Nejaugi, Lietuva yra gudresnė ir viską supranta kitaip nei visa Europa? Tik Danijoje, kur visi puikiai žinome, koks yra pragyvenimo lygis, PVM dydis yra 25 proc. Ten, be to, yra labai gerai išvystytas vietinis turizmas“, – taigė E.Šiškauskienė. Taip pat pašnekovė pasidalino savo įžvalgomis apie šio sektoriaus daromą įtaką Lietuvos biudžetui. „Niekas nekalba apie tai, kad Europos piliečiai, verslo klientai turi teisę susigrąžinti dalį PVM. Taigi, pakeltas pridėtinės vertės mokestis biudžetui naudos neduoda. Minėti verslo klientai gyvena 4 ar 5 žvaigždučių viešbučiuose ir šalyje palieką daug lėšų. Kai PVM Lietuvoje buvo 5 proc. niekas jo susigrąžinti nenorėjo, kai pakilo iki 9 proc. – buvo akivaizdus turizmo augimas ir biudžetas prarado 1,4 mln. litų. Pakėlus PVM iki dabartinio dydžio, biudžetas uždirbo virš 20 mln. litų, bet nei vienas analitikas nekalba apie tai, kad daugiau nei 15 mln. litų susigrąžino Europo piliečiai. Mūsų verslą „nuvarius į kapus“, valstybė uždirbo ne daugiau kaip 4-5 mln. lt.“, – savo įžvalgomis dalinosi E.Šiškauskienė.
