„Stengiamės nepirkti nieko rusiško, tačiau kartais tiesiog nėra normalios alternatyvos“, – „DW“ teigia Kijevo gyventojas Jevgenijus ir paaiškina, kad kartu su žmona perka rusiškas sauskelnes savo dvejų metų dukrai, kadangi atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, tai pats geriausias variantas.
Kita Ukrainos sostinės gyventoja Jekaterina, taip pat auginanti vaiką, irgi į savo prekių krepšelį dažnai įsimeta rusiškas sauskelnes.
Ukrainos prekybos centrų lentynose, iš tiesų, iki šiol populiariausios yra rusiškos asmens higienos priemonės. Nors parduotuvėse galima rasti ir analogišką produkciją iš ES šalių, tačiau ji gerokai brangesnė už rusišką.
2014 m. pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, nemažai ukrainiečių aktyvistų pradėjo kampaniją prieš rusiškas prekes. Tuo metu buvo sudaryti boikotuoti raginamų produktų sąrašai bei rengiamos įvairios spontaniškos protesto akcijos.
Ukrainos prekybos centrų lentynose, iš tiesų, iki šiol populiariausios yra rusiškos asmens higienos priemonės.
Be to, Ukrainos valstybinės vartotojų apsaugos inspekcijos buvo paprašyta įpareigoti parduotuves ant produktų nurodyti kilmės šalį.
Priverstinis rusiškų prekių žymėjimas Ukrainos parduotuvėse truko daugiau nei metus, tačiau dabar su juo galima susidurti tik kai kurių prekybos tinklų parduotuvėse.
Nuo šių metų sausio tiek Maskva, tiek Kijevas įvedė embargą daugybei produkcijos. Iš Ukrainos į Rusiją nebegalima vežti druskos, sūrio, pieno produktų, žuvies konservų ir kitų maisto produktų.
Atsakydama į tai Ukraina uždraudė rusiškų kramtomųjų gumų, šokolado, kavos, cigarečių, alaus, degtinės ir kai kurių kitų prekių importą.
Šiandien Ukrainos parduotuvėse galima rasti rusišką šampūną, asmens higienos prekes, dantų pastas, tačiau maisto produktai iš Rusijos – retenybė.
„Esu pripratusi prie rusiškos kosmetikos, nes ji man nesukelia alergijos, o ir kaina prieinama. Džiaugiuosi, kad jos įvežimo dar neuždraudė“, – teigia daugybę metų rusiška kosmetika „Chystaja linija“ besinaudojanti ukrainietė Natalija.
Tiesa, minėtoji įmonė, praėjus metams po rusiškų prekių boikoto pradžios, dalį savo produkcijos pradėjo gaminti Ukrainoje, todėl ant jos prekių nebeliko dalį pirkėjų atbaidžiusio užrašo „Pagaminta Rusijoje“.
Kijevietė Tatjana teigia, kad uždraudus rusiškos kavos importą ji ją pakeitė itališka.
„Pagal kokybę ji ne blogesnė nei rusiška, kurią pirkdavau anksčiau, tačiau kaina jau aukštesnė“, – skundžiasi Tatjana.
Ekonomistai pažymi, kad uždraudus rusiškos produkcijos įvežimą, nereiškia, kad ukrainiečiai masiškai pradės pirkti europietiškas prekes, o to priežastis – gerokai aukštesnė vakarietiškos produkcijos kaina. Vis dėlto rusiškų prekių embargas gali tapti postūmiu vystant pačios Ukrainos pramonę.
Tačiau nepaisant boikoto ir draudimų, ukrainiečiai iki šiol be vargo gali nusipirkti rusišką avalynę ir drabužius. Vienintelė Rusijos kompanija, kuri dėl boikoto nusprendė išeiti iš Ukrainos rinkos, yra „Lukoil“. Tiesa, pati įmonė nurodo kitas išėjimo priežastis.
„Man atrodo, kad pas mus ne tik hibridinis karas, bet ir hibridinė prekyba. Bet esu įsitikinęs, kad jeigu ukrainiečiai gali išgyventi be rusiškų dujų, tai be kitų prekių tikrai išgyvens“, – mintimis dalijasi vienas iš rusiškų prekių boikoto rėmėjų Nikolajus.
