Pinigų pavadinimas nieko nereiškia
„Turime reikalą su finansinio išprusimo trūkumu. Todėl šiai problemai valiutos pavadinimas įtakos neturi. Tiesa, yra psichologinis aspektas – sumažėję skaičiukai trumpuoju laikotarpiu gali skatinti žmones daugiau pirkti. Bet tai veikia tik labai trumpą laiką, o ir jau dabar sėjama euro baimė bus puikus atsvaras neapsigauti, žiūrint tik į kainų skaičius“, – sako asmeninių finansų trenerė.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, jog pagrindiniai sunkumai, tvarkant asmeninius finansus, bus valiutos konvertavimo suvokimas, kainų lyginimas ir vertinimas.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigia, jog pagrindiniai sunkumai, tvarkant asmeninius finansus, bus valiutos konvertavimo suvokimas, kainų lyginimas ir vertinimas.
„Šiuo atveju galima nusistatyti tam tikras gaires. Vienas iš pavyzdžių – galima apskaičiuoti, koks yra jūsų uždarbis nauja valiuta per valandą ir pagal tai vertinti produktų ir paslaugų vertę.“ – sako ekspertė.
Tokių sunkumų dažniausiai gali kilti su smulkiomis išlaidomis, kišenpinigiais, arbatpinigiais, piniginėmis dovanomis.
J.Varanauskienė sako, jog sunkumų dėl tokių dalykų kaip terminuoti indėliai ir paskolų sutartys, kurios savo laiku buvo sudarytos litais, nekils, nes jos automatiškai bus perskaičiuojamos į eurus.
Nereiktų skubėti keisti litų į eurus
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė teigia, jog fiziškai ruoštis valiutos pasikeitimui nereikia. D.Urbonaitė pataria tiesiog jau dabar atkreipti dėmesį į kai kurių prekybininkų skelbiamas kainas eurais ir pamažu vertinti kainų kitimą.
D.Urbonaitė pataria santaupomis grynaisiais pasirūpinti nelaukiant metų pabaigos, kuomet gali susidaryti eilės prie bankomatų ir finansų institucijose. Tačiau tai nereiškia, jog pinigus reikia keisti jau dabar. Šiuo metu ši operacija yra mokama, o metų pradžioje valiuta bus keičiama nemokamai.
M.Bunkaitė taip pat pataria neskubėti: „Nuo 2015 m. sausio 1 d. litai į eurus bus keičiami oficialiu kursu 3,4528:1 ir bankai neims keitimo mokesčio. Kas jau turi finansų planavimo ir kontrolės įgūdžių, tas sugebės juos nesunkai adaptuoti naujai valiutai. O tiems, kas neplanuoja, prisitaikyti prie permainų bus daug sunkiau. Taigi dar yra laiko įgyti ar patobulinti asmeninius finansų valdymo įgūdžius.“
Priprasti prie euro nebus taip sunku
J.Varanauskienė sako, jog tiksliausiai žmonės pradeda vertinti išlaidas ir prekių bei paslaugų vertes tada, kai pradeda galvoti apie daiktus ir kainas nauja valiuta. Tai labai individualus procesas.
J.Varanauskienė sako, jog tiksliausiai žmonės pradeda vertinti išlaidas ir prekių bei paslaugų vertes tada, kai pradeda galvoti apie daiktus ir kainas nauja valiuta.
Anot D.Urbonaitės, prognozuoti adaptacinį laikotarpį sudėtinga: „Tikiu, jog daugiau keliaujantiems verslo ar asmeniniais tikslais adaptacinis laikotarpis bus minimalus. Tačiau kalbant apie gyventojų daugumą, galima manyti, jog po metų, kuomet apsisuks keturių metų sezonų ratas ir žmonės jau bus susipažinę su daugumos sezoninių paslaugų, prekių ir išlaidų išraiška naująja valiuta, adaptacinis laikotarpis eis į pabaigą.“
Finansininkė taip pat pataria, kaip patogiau būtų apskaičiuoti kainas. „Atmintinai skaičiuoti patogiau sumą eurais dauginant iš trijų ir sudedant su ta pačia suma, padalinta iš dviejų. Pavyzdžiui, 3 EUR = 3x3 + 3/2 = 9 + 1.5 = 10.5 LTL (pagal oficialų kursą 3 EUR*3.4528 = 10.36 LTL)“ – aiškina „Swedbank“ ekspertė.
Valiutos keitimo įtaka skirtingoms amžiaus grupėms
D.Urbonaitė atkreipia dėmesį į tai, kad populiaru manyti, jog vyresnio amžiaus gyventojai sudėtingiau priima pokyčius ir naujoves, jauni – lengviau. Valiutos pasikeitimas taip pat gali būti didesniu iššūkiu vyresniems.
Tuo metu paaugliams taip pat vertėtų skirti deramą dėmesį ir paaiškinti, ką reiškia ir kaip vyksta šis valiutos pasikeitimas. Mat iš pradžių jiems viskas gali pasirodyti labai pigu. Kad būtų lengviau, pasitelkite žaidimus, vizualines priemones, pavyzdžiui, parodykite, kiek lito monetų „telpa“ į euro monetą.
Parodykite, kiek lito monetų „telpa“ į euro monetą.
M.Bunkaitė pabrėžia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, kuo labiau žmogus finansiškai išprusęs, tuo mažiau baimių jis patirs pereinamuoju laikotarpiu.
Lietuvos banko duomenimis, informuojant žmones apie grynuosius eurus ir jų apsaugos priemones, į visš Lietuvos gyventojų namus ir butus bus išsiųsti lankstinukai, kuriuose bus pateikta svarbiausia informacija.
