Į Vilniuje lapkričio 27-28 dienomis rengiamą konferenciją „FinTech Inn“ atvykstantis A.Wolanovas yra atlikęs išsamią „Libra“ kriptovaliutos analizę. Jis teigia, kad šis ar panašus projektas ateityje neišvengiamas.
– Kokia yra „Libra“ kriptovaliutos paskirtis? Kuo ji gali būti naudinga?
– „Libra“ siūlo dvi galimybes, kurios iš esmės keičia žaidimo taisykles.
Pirmiausia, ji leidžia viso pasaulio žmonėms siūlyti savo prekes ir paslaugas visam likusiam pasauliui. Negalime nepripažinti, kokią galimybę tai suteikia kovoti su skurdu. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad moteris, rankomis siuvanti drabužius Zambijoje ar Malavyje, dabar gali savo darbą pasiūlyti „Etsy“ platformoje. Vienintelis pardavimas leistų jai ir jos šeimai išgyventi mėnesį.
Antra esminė galimybė – apsisaugoti nuo sužlugusių valiutų. Šiuo metu darbuotojai Venesueloje ar Zimbabvėje, gaunantys atlyginimą penktadienį, turi pinigus išleisti kuo greičiau per 24 valandas, arba jie taps beverčiai. Jei jie turėtų galimybę iškart pinigus konvertuoti į „Libra“, kuri būtų paremta stabiliausių pasaulio valiutų krepšeliu, jiems tai būtų gyvenimo išgelbėjimas.
– Šis projektas sutiktas kontroversiškai ir kilo daug diskusijų. Ar „Libra“ vis dar turi ateitį?
– „Libra“ gali turėti ateitį, gali ir neturėti, komisijos vis dar vertina. Tačiau jos transformacinis potencialas yra toks galingas, kad netgi jeigu „Libra“ žlugs, neišvengiamai atsiras kitas panašus projektas.
– Garsūs prekės ženklai, prisidėję prie „Libra“ kūrimo, pavyzdžiui, „VISA“, „Mastercard“, „eBay“ ir kiti, pasitraukia iš projekto. Kaip tai keičia jo perspektyvas?
– Taip, žinoma, tai sumažina sėkmės tikimybę. „Libra“ modelis paremtas veikiančiu tinklu, kurį sudaro šimtas mazgų, tvirtinančių operacijas. Tai yra puikus valdymo modelis, tačiau jis veiks tik tuomet, jei šimtas bendrovių bus žinomos ir patikimos.
– Kodėl reguliuotojams nelabai patinka šis projektas?
– Problema yra ne tiek „Libra“, patys reguliuotojai pripažins, kad jie projekto nėra išsamiai išnagrinėję. Problema yra „Facebook“ istorija, kad ši bendrovė nėra patikima žmonių duomenų saugotoja. Nesvarbu, kokį gerą sprendimą įmonė sukurtų, ja negalima pasitikėti.
– Ar projektas kelia kokių rimtų rizikų?
– „Libra“, taip pat ir visos stabilios vertės kriptovaliutos, iš esmės yra valiutų išvestiniai finansiniai instrumentai – jų vertė yra pagrįsta kitomis valiutomis. Išvestinės valiutos nėra naujos – SDR (specialiosios skolinimosi teisės) ir ECU (valiutų krepšeliu paremtas Europos valiutų vienetas) egzistavo dešimtmečius, tačiau jų naudojimas buvo apribotas pasaulinėse rinkose, jų nenaudoja vartotojai ar verslas.
Nėra empirinių įrodymų, kurie parodytų, kas mūsų laukia, jei pasaulio ekonomikoje itin plačiai pradėsime naudoti išvestines valiutas. Šis žinių trūkumas ir kelia centrinių bankų ir finansinių reguliuotojų baimes. Tai konservatyvios institucijos – ir daugeliu atveju aš dėl to labai džiaugiuosi. Žengti į tamsumas – nėra mėgstamiausias šių institucijų užsiėmimas.
– Kokie dar įdomiausi blokų grandinės ar panašūs projektai šiuo metu plėtojami?
– Įdomiausia tai, kad aukštos reputacijos bendrovės pradeda diegti perspektyvius blokų grandinės pajėgumus. Dar šį mėnesį „Deutsche Telekom“ pranešė apie savo blokų grandinės kaip paslaugos pasiūlymą, aš padėjau jiems kuriant dizainą. Egzistuojančioms blokų grandinių operacinėms aplinkoms, kartu su įmonių palaikymu, dar reikia nueiti ilgą kelią nuo sėkmingo bandomojo projekto ar koncepcijos iki perspektyvaus produkto.
– Kodėl egzistuojančioms kriptovaliutoms nepavyko tapti kasdiene mokėjimų priemone?
– Kriptovaliutos dar neturėjo to, ką pavadinčiau „iPod“ akimirka. „iPod“ nebuvo pirmasis pasaulyje mp3 grotuvas, daugybė jų buvo rinkoje. Tačiau pirmuosius mp3 grotuvus buvo sudėtinga naudoti, reikėjo juos daug konfigūruoti, meniu navigacija buvo itin lėta.
Tokios dabar yra kriptovaliutos. Net ir technologiškai išprususiam asmeniui yra neįtikėtinai sudėtinga netgi susikurti paskyrą, jau nekalbant apie aparatines ar programines pinigines. Žmonėms, kuriems technologinių žinių trūksta, tai dar sudėtingiau.
Kol neateis kas nors, kas kriptovaliutą padarytų taip pat lengvai naudojamą, kaip ir „iPod“, tol mes gyvensime nišiniame pasaulyje, kuriame daugiausia susibūrę entuziastai, libertarai ir nusikalstamos grupuotės.
– Kas šioje srityje įdomiausia investuotojams? Kokie projektai galėtų tikėtis pritraukti rizikos investuotojų?
– Kadangi apie projektų potencialą aš patarinėju tiek startuoliams, tiek investuotojams, niekaip negalėčiau į šį klausimą atsakyti objektyviai. Tačiau su džiugesiu kviečiu jūsų skaitytojus susisiekti, jei juos tai domintų.
– Kokie jūsų lūkesčiai ateičiai? Kokių naujų paslaugų galime tikėtis? Kokios naujos technologijos galėtų atsirasti?
– Man teko garbė 10-ajame dešimtmety gyventi ir dirbti Silicio slėnyje per visą dot.com burbulo dešimtmetį. Atsimenu, mus visus kurstė idėja, kad tas dalykas, vadinamas internetu, pakeis viską. Dabar žvelgiant atgal 30 metų, aišku, kad buvome teisūs, bet nė vienas iš mūsų tuomet negalėjo atspėti, kurie verslo modeliai suklestės, ar kad didžiausias interneto vertės variklis bus tai, kaip jis leido paplisti mobiliesiems įrenginiams.
Kriptovaliutų arba apskritai paskirstyto žurnalo technologijos (Distributed ledger technology, DLT, angl.) atžvilgiu mes dabar esame toje pačioje vietoje. Esu beveik įsitikinęs, kad DLT bus toks pats transformuojantis kaip ir internetas, jei ne labiau. Tačiau būčiau labai skeptiškas tų atžvilgiu, kurie sako, kad jie gali prognozuoti, kaip konkrečiai tai atsitiks.
Viena technologija, kuri bus vis svarbesnė artimiausioje ateityje – kvantinis atsparumas. Kai jau pradeda veikti kvantiniai kompiuteriai, kuriami nauji duomenų saugumo metodai, tačiau tos idėjos yra bene labiausiai kiek kada nors esu matęs padengtos teflonu. Efektyvus jų naudojimas bus kritiškai svarbus artimiausioje ateityje.
(15min – kvantiniai kompiuteriai leidžia atlikti skaičiavimus, kurios bevertėmis paverstų esamas kriptografines saugumo sistemas).
– Ačiū už pokalbį.
