Tai prasta žinia Pietų Amerikos šaliai, kurios ekonomika 2020 metais buvo beveik paralyžiuota COVID-19 pandemijos, kai bendra infliacija siekė 36 procentus.
Labiausiai 2021 metais kainas didino viešbučiai ir restoranai (65,4 proc.), taip pat brango transportas (57,6 proc.) ir maistas (50,3 procento).
„2021 metais vyriausybė mėgino stabdyti infliaciją ir tai darė iš esmės reguliuodama energijos kainas ir valiutos kursą“, – naujienų agentūrai AFP teigė Hernanas Fletcheris iš Argentinos ekonominės politikos centro.
„Nors pastangos tikrai nebuvo sėkmingos, be jų infliacija būtų buvusi didesnė,“ – pridūrė jis.
Nuo 2019 metų Argentina įvedė vis griežtesnę valiutos keitimo kontrolę, o tai reiškia, kad piliečiai gali pasikeisti tik 200 JAV dolerių per mėnesį pagal oficialų kursą.
Vyriausybė savo biudžete, kurį atmetė opozicijos dominuojamas parlamentas, prognozavo 33 proc. infliaciją 2022 metais.
Opozicijos atstovai biudžetą sukritikavo kaip nerealų.
Centrinio banko tyrimo duomenimis, 2022 metais infliacija sieks 55 procentus.
Ši žinia pasirodė vyriausybei įsitraukus į sudėtingas pakartotines derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl 2018 metais sutartos 44 mlrd. JAV dolerių paskolos grąžinimo struktūros.
Argentina šiemet turi grąžinti TVF 19 mlrd. JAV dolerių, 2023 metais – dar 20 mlrd. JAV dolerių, o kitais metais – 4 mlrd. JAV dolerių.
Visgi analitikai skaičiuoja, kad šalis turi tik 4 mlrd. JAV dolerių tarptautinių atsargų.
„Susitarimas su TVF galėtų padėti paskatinti ekonomikos augimą, atsižvelgiant į lūkesčius, bet nemanau, kad 2022 metai labai skirsis nuo 2021-ųjų“, – kalbėjo ekonomistas Pablo Tigani.
