15min primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pagarsino idėją, kaip būtų galima prisikviesti atgal emigrantus – taikyti GPM lengvatą žmonėms, kurie 5 metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje. Tokiems darbuotojams, jei jie uždirba bent 2 vidutinius darbo užmokesčius, galėtų būti taikomas sumažintas 8 proc. GPM tarifas.
Teigiama, kad taip būtų bandoma susigrąžinti į užsienį išvykusius Lietuvos talentus, kartu pritraukiant ir užsieniečius.
PLAČIAU SKAITYKITE: Ekonomikos ministerija svarsto, kaip susigrąžinti emigrantus: siūlys naują GPM lengvatą
Tačiau idėja, regis, nežavi ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės. Žurnalistų ketvirtadienį Seime paprašyta išsakyti savo nuomonę, premjerė nevyniojo žodžių į vatą.
„Lietuvoje siūlyti lengvatas spręsti visiems gyvenimo klausimams yra labai populiaru, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką: viešasis sektorius, o tai yra švietimas, sveikata, socialinė apsauga, krašto apsaugos reikalai, veikia tik iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Todėl, jeigu grįžtantys lietuviai nori kokybiškos sveikatos apsaugos ir kokybiško švietimo, natūralu, kad tam finansuoti reikalingi mokesčiai“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu Finansų ministerija 15min atsakė, kad šiuo metu yra atliekamas analitinis darbas ir renkami duomenys, kokį asmenų skaičių tokia lengvata galėtų pasiekti ir kiek tai galėtų kainuoti. Todėl komentuoti kol kas, ministerijos atstovų teigimu, yra šiek tiek ankstoka.
Ekonomistai vertina neigiamai
O 15min kalbinti ekonomistai, nors ir pritaria, kad Lietuva turėtų konkuruoti dėl talentų, tačiau ne tokiais būdais. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad toks siūlymas yra labai keistas. Ypač atsižvelgiant į tuos specialistus, kurie gyvena Lietuvoje ir pasirinko neišvykti.
„Toks paskatinimas norint pritraukti, natūralu, kad žeidžia tuos talentus, kurie buvo nusprendę pasilikti“, – 15min sakė ji.
Be to, anot I.Genytės-Pikčienės, aukštas pajamas gaunantiems specialistams mokesčio dydis neturi didelės reikšmės ir jų pasirinkimas, kur gyventi bei dirbti, daromas dėl kitų priežasčių. Ekspertė mano, kad Lietuva ir taip eina geru keliu, todėl išskirti tam tikrą žmonių kategoriją nėra labai geras kelias.
Be to, ekonomistę šis siūlymas stebina ir Vyriausybės darbų kontekste. Finansų ministerija yra subūrusi mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupę ir stengiasi jų skaičių sumažinti.
I.Genytė-Pikčienė mano, jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, IT ir kiti aukštas pajamas gaunantys specialistai galėtų susivilioti išvykti penkeriems metams, pavyzdžiui, į Kanarus.
„Labai trumparegiškas pasiūlymas“, – įsitikinusi pašnekovė.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris linkęs dar labiau neigiamai vertinti svarstymus dėl GPM mažinimo sugrįžusiems.
„Šio pasiūlymo pagrindinis trūkumas, kuris nustelbia bet kokį privalumą, yra tai, kad jis yra diskriminacinis. Ir galbūt nelabai sąžiningas tų asmenų, kurie nebuvo emigravę atžvilgiu. Jei Lietuvoje gyveni daug metų, tobulėji, kuri naujas įmones ir produktus, negausi lengvatos. O štai asmuo, atvykęs iš trečios šalies arba tas, kuris buvo emigravęs, gaus. Galėtų net paskatinti tam tikrą pyktį arba netgi emigraciją“, – komentavo jis.
Konkurencija didės
I.Genytės-Pikčienės nuomone, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, palyginus su kitais Europos didmiesčiais, yra patogūs gyventi, todėl reikėtų nekomplikuoti situacijos. Tačiau, jos nuomone, norint susigrąžinti žmones iš užsienio, valdžia labiau turėtų rūpintis tinkamomis viešosiomis paslaugomis bei mokesčių sistema, kad ši būtų patogi, lanksti ir nereikalaujanti papildomų pastangų norint juos susimokėti. Taip pat reikėtų vengti reputaciją griaunančių istorijų apie neefektyvų biudžeto lėšų naudojimą.
„Bet tai daryti nelengva, tai užima labai daug laiko ir dažnai politikai norėdami greito rezultato mėgsta žaisti tarifais. Nes tai daug paprasčiau. Tai yra greita, matosi apčiuopiamas rezultatas, daliai elektorato patrauklu ir palanku. Ir nereikia vykdyti skausmingų chirurginių reformų, kurios retai kada būna populiarios ir patrauklios, bet būtinos“, – tikino ekonomistė.
O Ž.Mauricas atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo labiau valstybės viena su kita vis labiau konkuruos dėl darbuotojų.
„Darbuotojų mobilumas yra išaugęs, yra daug darbų, kuriuos galima atlikti nuotoliniu būdu. Geriausias pavyzdys yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kuomet valstijos tiesiog į atlapus kimba viena kitai, kad priviliotų darbuotojus ir ten iki gan ekstremalių skaičių, kai kur iki nulio, sumažėja mokesčiai“, – aiškino jis.
Ž.Mauricas mano, kad Lietuva turėtų jau įsitraukti į šį žaidimą ir būtų gerai, jei lenktynėse pirmautume. Pasak ekonomisto, šalis turėtų svarstyti gyventojų pajamų mokesčio mažinimo kryptimi.
„Ypač pavojinga būtų, jei Lietuva pradėtų judėti į kitą pusę. Pavyzdžiui, britai dabar padidino socialinio draudimo įmokas, kaip mažai atvirai valstybei, tai tikrai būtų pavojinga“, – įsitikinęs pašnekovas.
