Apie recesiją pastaruoju metu kalbama itin daug – šis žodis mirga tarptautinės žiniasklaidos antraštėse, o dalis Lietuvos ekonomistų taip pat atkreipia dėmesį, kad techninės recesijos, kai ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės, rizika egzistuoja ir mūsų šalyje.
Visgi ekspertai sutinka, kad šiuo metu Lietuvos padėtis yra kur kas geresnė nei prieš 14–15 metų.
„Reikšmingų atlyginimų sumažėjimų, kaip buvo 2008–2009 metais, tikėtis tikrai neverta. Ypač kvalifikuotiems žmonėms, nes šis ekonomikos sulėtėjimas nėra toks kaip 2009 metais. Tada mes turėjome nemažai įsipareigojimų. Šiandien tiek įmonių, tiek žmonių finansai atrodo daug tvaresni“, – 15min komentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Jo teigimu, ateinanti krizė, jei tokia ir bus, nereikalaus tokių drastiškų priemonių, kokių teko imtis per visą pasaulį apėmusią finansų krizę.
„Pavyzdžiui, tuo metu, jei žmonės nebuvo atleidžiami, jų atlyginimai buvo reikšmingai sumažinami. Tokia rizika šiandien egzistuoja, bet ji ganėtinai maža“, – nurodė ekonomistas.
Kad Lietuvą užgrius smarki krizė, neprognozuoja ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija kitais metais nenumato ekonomikos smukimo. Tačiau ji sutiko, kad artimiausias laikmetis šaliai nebus lengvas.
„Ekonomika augs tikrai saikingai. Tikrai nematysime 5 proc. augimo, kaip matėme praėjusiais metais, kai atrodė, kad viskas auga ir žydi. Neapibrėžtumas yra labai didelis, kadangi žiema bus tikrai sunki“, – interviu „Eltai“ sakė I.Šimonytė.
Tad kokių sprendimų turėtų imtis gyventojai, kad bent kiek sumažintų artėjančios žiemos žvarbą?
1. Nesiimkite kraštutinių sprendimų
Visų pirma, kuriant veiksmų planą, ko reikėtų imtis prieš artėjančius sunkumus, ekspertai pabrėžia šalto proto svarbą. Nereikėtų imtis ekstremalių veiksmų – pavyzdžiui, pradėti drastiškai taupyti arba atvirkščiai – be saiko lepintis.
„Pastaruoju metu girdžiu daug panikos. Vieni sako, kad vis tiek viskas brangsta, pinigai nuvertėja, tad leiskime pinigus dabar. Kiti sako – viskas bus blogai, taupykime, neatostogaukime ir panašiai. Sakyčiau, abu šie scenarijai yra prasti, – 15min sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak ekspertės, prieš 10–20 metų yra buvę ir sudėtingų krizių, ir prastų laikotarpių, tad daugelis žmonių yra pasimokę, kaip išgyventi jų metu.
Tad svarstančius visiškai apriboti nebūtinąsias išlaidas J.Cvilikienė įspėjo – taip galima padaryti meškos paslaugą smulkiajam verslui, ekonomika gali pradėti stoti.
„Tokiu būdu galime turėti dar daugiau problemų, ekonomika gali imti stoti. Reikėtų ekonomiką palaikyti gyvą“, – sakė ji.
2. Atsidėkite dalį sumos būsimoms išaugusioms sąskaitoms, skirkite 10 proc. lėšų taupymui
Artėjanti žiema gąsdina didesnėmis išlaidomis už šildymą ir įvairias komunalines paslaugas – tai žinant, pasak ekspertų, jau galima ruoštis.