Pasak asociacijos, jeigu kriptovaliutą išmainėte į kitą valiutą ar turtą, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tai jau laikys valiutos pardavimo pajamomis. Nuo įsigijo ir pardavimo kainų skirtumo teks sumokėti 15 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Pavyzdys: 2021 m. gyventojas pirko 0,25 BTC [bitkoino – red. past]. Kol jis šią įsigytą kriptovaliutą tik laiko, pavyzdžiui, elektroninėje piniginėje (t. y. jos nekeičia į kitą virtualią valiutą ir pan.), dėl tokio sandorio mokesčinių pasekmių neatsiranda.
2022-07-10 gyventojas 0,25 BTC konvertavo į eurus ir gavo 9000 eurų. Laikoma, kad jis gavo 9000 eurų kriptovaliutos pardavimo pajamų. Kai pajamos gautos, nepriklausomai nuo to, ar tokias lėšas gyventojas iš keityklos persives į savo einamąją sąskaitą banke, ar jas reinvestuos pirkdamas kitą virtualią valiutą, ar tiesiog laikys virtualioje piniginėje, gautas BTC pardavimo pajamas turės apmokestinti GPMĮ nustatyta tvarka“, – feisbuke rašo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Visgi primenama, kad per metus vienam gyventojui yra suteikia 2500 eurų lengvata, nuo kurios GPM neskaičiuojamas.
Kaip nurodo ekspertai, gyventojas pats savarankiškai turi įrašyti į savo asmeninę metinę GPM311 deklaraciją kriptovaliutos pirkimo/pardavimo arba mainų sandorio duomenis. Taip pat privalo turėti kriptovaliutos pirkimo dokumentus.
„Jei šių dokumentų nebus, 15 proc. GPM reikės mokėti nuo visos valiutos pardavimo sumos, iš kurios bus leidžiama atimti tik 2500 eurų lengvatos sumą, bet nebus galima atimti valiutos įsigijimo kainos dalies“, – feisbuke akcentavo asociacija.
Pagal VMI išaiškinimą, tinkamais kriptovaliutos įsigijimo dokumentais yra laikomas banko patvirtinimas (pavedimas, išrašas), kad už valiutą yra apmokėta, kuriame matosi kiek kriptovaliutos ir kokia valiuta yra įsigyta.
Jei banko pavedime tokios informacijos nesimato, reikėtų papildomai išsaugoti kitus pranešimus apie įsigytą valiutą.
„Jei gyventojas savanoriškai nedeklaruos kriptovaliutos operacijų, VMI tikrinimo metu jam gali pritaikyti sankcijas, kurių suma viršys nesumokėtą GPM ir bus papildomai dar priskaičiuotas mokėtinas GPM“, – nurodė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Jeigu prekybos sandoriai kriptovaliuta yra periodiniai, tokiu atveju kriptovaliutos pardavimų ar mainų sandoriai apmokestinami ir deklaruojami ne kaip turto pardavimo sandoriai, o kaip individualios veiklos sandoriai.
Tokiu atveju, ekspertų teigimu, reikia registruoti individualią veiklą dėl prekybos kriptovaliuta. Jei individualios veiklos mokesčių skaičiavimui taikomas kaupimo būdas, bus galima prekybos kriptovaliuta nuostolį perkelti į kitus metus, kad būtų sumažinamos kitų metų apmokestinamosios pajamos.
