Diskusijos tarp politikų prieš kelias dienas kilo dėl to, kad koronaviruso pandemijai smukdant Lietuvos ekonomiką gali būti nebeįmanoma kitąmet padidinti pensijų.
Dabartinis pensijų indeksavimo mechanizmas neleidžia jų didinti, jeigu Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ar darbo užmokesčio fondas mažėja.
Finansų ministerija birželį prognozavo, kad šiemet Lietuvos BVP trauksis 7 procentais.
Rugsėjo viduryje ji žada atnaujinti prognozę. Ji turėtų būti gerokai optimistiškesnė, nes Lietuvos ekonomika pandemijos įkarštyje traukėsi gerokai mažiau nei spėta anksčiau.
Vis dėlto išlieka neaišku, ką pamatysime prognozėje, o pensijų didinti neleistų net ir menkiausias BVP susitraukimas.
Reaguodami į tai Seimo valdantieji paskelbė, kad esant neigiamai BVP prognozei būtų siūloma keisti įstatymą, taip leidžiant didinti pensijas net ir esant ekonomikos smukimo scenarijui.
„Gali reikėti tą įstatymą šiek tiek taisyti, kad indeksavimas įvyktų“, – 15min kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Premjeras Saulius Skvernelis irgi paskelbė, kad pensijų didinimui kitų metų biudžete lėšos jau yra numatytos, ir tvirtino besitikintis, jog pensijos augs 7 procentais. Prezidentas Gitanas Nausėda ragino pensijas didinti 8 procentais.
Pensijų didinimui – mažiausiai 200 mln. eurų
Derybos su Finansų ministerija dėl galimybės padidinti pensijas vyko kelis mėnesius.
„Tas politinis sprendimas išlaikyti indeksavimą yra svarbi pergalė, kurios siekėme visą vasarą“, – 15min sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Aklai laikydamiesi formulės padarytume materialinę žalą žmonėms, kurių didžioji dalis yra skurdo rizikoje.
Anot jo, pensijų didinimui kitąmet bus skirta daugiau nei 200 mln. eurų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia beveik 380 eurų.
Ministras aiškina, jog kadangi per COVID-19 pandemiją darbo užmokestis Lietuvoje toliau auga, paliktas dabartinis pensijų dydis dar labiau didintų senjorų atotrūkį.
Tuo metu valdžia siekia, kad vidutinė pensija siektų pusę vidutinio atlyginimo šalyje.
Pasak L.Kukuraičio, dabartinė situacija yra ypatinga, nes lėšų didinti pensijas „Sodros“ biudžete pakanka, darbo užmokesčio augimas iš esmės nestoja, tačiau dar niekas nežino BVP prognozių – todėl ir sugalvota pakeisti dabartinį pensijų indeksavimo mechanizmą.
„Aš manau, kad indeksavimo principas ir indeksavimo formulė apskritai yra didžiulis laimėjimas ir mes matome, kad kartu su indeksavimu šią kadenciją pensijos augo ženkliai“, – tvirtino ministras.
„Kita vertus, aš visiškai suprantu, kad jeigu mes išlaikytume dabartinę indeksavimo formulę ir neieškotume būdų, kaip spręsti situaciją, tai tas pensijų įšaldymas metams darytų poveikį socialinei grupei, kuri yra viena labiausiai atskirtį patiriančių Lietuvoje. Tokiu atveju indeksavimas netektų prasmės“, – pridūrė jis.
Anot L.Kukuraičio, egzistuoja ir rizika, jog Finansų ministerija rudenį prognozuotų BVP smukimą, bet ekonomika iš tikrųjų augtų. Tai pasimatytų tik kitąmet.
„Tokiu atveju tai reikštų, kad aklai laikydamiesi formulės padarytume materialinę žalą žmonėms, kurių didžioji dalis yra skurdo rizikoje“, – kalbėjo politikas.
Žaidimo taisyklės
Pensijos Lietuvoje indeksuoti pradėtos nuo 2018 metų įsigaliojus įstatyme numatytam mechanizmui, tačiau per šiuos pustrečių metų tai būtų jau antras kartas, kai jis keičiamas.
Pernai kadenciją pradėjęs prezidentas G.Nausėda teikė aibę pasiūlymų šių metų biudžetui, tarp jų – didinti bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. Šis pasiūlymas buvo priimtas.
Natūralu, kad politikas negali nepolitikuoti, o lakštingala – nečiulbėti
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad pensijų indeksavimas kaip mechanizmas ir buvo numatytas tam, kad pensijos augtų priklausomai ne nuo politinio populizmo, o nuo ekonominių rodiklių.
„Indeksavimo mechanizmu siekėme depolitizuoti ypač jautrios visuomenės dalies klausimą. Jis turėjo numatyti automatinį pensijų didinimą arba stabtelėjimą, priklausomai nuo ekonomikos būklės“, – 15min sakė ekspertas.
„Dabar, artėjant rinkimams, vėl matome kovą dėl balsų, bet, matyt, natūralu, kad politikas negali nepolitikuoti, o lakštingala – nečiulbėti“, – pridūrė jis.
M.Dubnikovas kelia klausimą, ar tokiu atveju nereikėtų tiesiog atsisakyti pensijų indeksavimo taisyklių ir kasmet jų dydžius nustatyti tiesiog politiniais sprendimais, kaip kad buvo anksčiau.
„Nesuprantu, kokio velnio reikalingas tas indeksavimas, jeigu jį kaitaliojame belekur ir belekaip. Taip tik diskredituojame pačią idėją“, – kalbėjo analitikas.
Vilniaus universiteto socialinės politikos profesorius Boguslavas Gruževskis irgi sakė, kad didinti pensijas krizės metu – neteisinga.
„Ar įmonėse, ar viešajame sektoriuje atlyginimai ar išmokos turi būti suderintos su sistemos galimybėmis. Dabartinis mechanizmas, kai pensijų didinimas yra pririštas prie ekonomikos augimo, yra pagrįstas“, – 15min teigė ekspertas.
Pasak jo, kur kas svarbiau krizės akivaizdoje užtikrinti „Sodros“ stabilumą.
„Fondas, kuris garantuoja žmonėms pajamas senatvėje, jau savaime yra nacionalinio lygmens vertybė“, – teigė B.Gruževskis.
„Yra šimtai būdų, kaip galima garantuoti vidutinio Lietuvos pensininko pragyvenimo lygį, o nepamatuotas indeksavimas tėra populizmas“, – pridūrė jis.
Opozicija su verdiktu neskuba
Seimo opozicija neskuba atsakyti, ar palaikytų valdančiųjų siūlymą didinti pensijas net esant ekonomikos smukimui.
Dviejų didžiausių opozicinių partijų lyderiai teigia, kad pirmiausia norėtų pamatyti 2021 metų valstybės biudžeto projektą, jog galėtų įvertinti realią šalies ekonomikos padėtį.
„Dabartinis valdančiųjų slapukavimas ir noras maksimaliai ištempti laiką iki rinkimų nerodant realios padėties skatina tiek prezidento, tiek ir opozicijos nerimą bei nepasitikėjimą“, – 15min sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Poziciją dėl konkrečių įstatymų formuluočių galėsime išreikšti, kai matysime tokio įstatymo projektą“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen irgi sakė, kad realias galimybes didinti pensijas galėtų įvertinusi valstybės biudžeto projektą, bet jo dar nėra.
Vis dėlto politikė tvirtino, kad jai nepatinka siūlymai keisti žaidimo taisykles partijos viduryje.
„Visi politikai visada norėtų visiems duoti daugiau pinigų, bet tai ir yra tokio nepamatuoto optimizmo ar populizmo (...) esmė. Šios kadencijos valdantieji ypač pasižymėjo tuo, kad buvo linkę keisti žaidimo taisykles, reglamentavimą labai dažnai pagal vieno ar kelių žmonių sugalvojimą“, – 15min kalbėjo parlamentarė.
