„Turbūt tai yra labiausiai diskutuotinas projektas, kurį parengėme kadencijos pabaigoje, tačiau tam reikėjo sukaupti patyrimo, ypač su trečiuoju paketu tiek elektros, tiek dujų sektoriuose. Nemanome, kad tas įstatymo projektas yra idealus(...) Dabartinis įstatymas daug kartų taisytas, keistas, neatitinka realijų“, – sakė naują Šilumos ūkio įstatymo projektą pristatęs energetikos ministras.
Įstatyme numatyta didinti valstybės įtaką šilumos ūkyje, stiprinti šilumos ūkio valstybinį reguliavimą, įtvirtinti sąžiningą konkurenciją šilumos gamyboje ir perėjimą prie biokuro, įtvirtinti vartotojų interesų prioriteto principą.
Energetikos ministerija siūlo įkurti valstybės kontroliuojamą šilumos tinklų operatorių, šilumos kainų skaičiavimą patikėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK), numatyti šilumos kainų viršutinę ribą penkeriems metams, leisti vartotojui lengviau atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
Energetikos viceministro Kęstučio Žilėno teigimu, nebebus toleruojama, kad už šilumą gyventojai mokėtų skirtingai.
„Įstatymas toleruoja, kad šilumos kaina vartotojams gali skirtis du kartus. Vienoje parduotuvėje duonos kepalas – 3 lt, kitoje – 6 lt. Duonos niekas nepirktų, o su šiluma viskas gerai. Tą reikia keisti“, – sakė K.Žilėnas.
Spręs valstybė
K.Žilėnas aiškino, kad privačių subjektų valdomose įmonėse vidutinė šilumos kaina yra didesnė net ketvirtadaliu. Pavyzdžiui, iš gamtinių dujų pagaminamos šilumos kilovatvalandės kaina savivaldybės įmonėse siekia 31,1 cento, privačiose įmonėse – 33,58 cento.
„Monopoliniai gamintojai deda visas pastangas, kad pokyčių šilumos sektoriuje esminių nebūtų“, – sakė A.Sekmokas.
Monopolininkai esą visais įmanomais būdais blokuoja galimų konkurentų atsiradimą. Tuo metu tai galėtų būti naudinga gyventojams. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra keli šilumos gamintojai, todėl jie suinteresuoti siūlyti konkurencinę kainą.
Naujas Šilumos ūkio įstatymas numatytų, kad naujos savivaldybių šilumos ūkio valdymo perdavimo sutartys nebūtų sudaromos, o galiojančios – nepratęsiamos.
Be to, ketinama kurti valstybės kontroliuojamą šilumos tinklų operatorių, kuris perims šilumos tinklų valdymą iš dabartinių šilumos tiekėjų ir privalės užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams efektyviausiu būdu, tai yra, aukcione pirks iš gamintojų tik pigiausią šilumą.
K.Žilėno teigimu, operatorius turėtų būti įsteigtas kuo greičiau, kuris derėtųsi dėl šilumos tinklų perdavimo.
Nustatys maksimalią šilumos kainos ribą
Šilumos ūkio įstatymo projekte numatoma stiprinti šilumos ūkio valstybinį reguliavimą. Šilumos kainų nustatymas ir atsakomybė už kainų teisingumą bus perduotas VKEKK.
„Bus nustatoma kainos viršutinė riba 5 metams, kurios negalima viršyti, šilumos gamintojo sąnaudos susiejamos su veiklos efektyvumu“, – sakė K.Žilėnas.
Iš VKEKK ketinama reikalauti griežtesnės įmonių priežiūros.
Tokios nuostatos esą padės nustatyti teisingas šilumos kainas. Dabar, pavyzdžiui, net biokuro naudojimas ne visuomet užtikrina pigesnę šilumą. Pavyzdžiui, Biržuose iš 3 kartus pigesnio biokuro pagaminama šiluma ura net 18,6 proc. brangesnė nei Visagine, kur visa šiluma pagaminama naudojant brangias gamtines dujas.
Žvilgsnis į biokurą
A.Sekmokas sakė, kad bus siekiama užtikrinti konkurenciją tarp atskirų biokuro rūšių.
„Turi būti konkurencija tarp skirtingų energijos gavimo šaltinių atiduodant pirmenybę vietiniam kurui – biokurui“, – sakė energetikos ministras.
Ketinama sudaryti vienodas sąlygas tiek biokuro katilinių, tiek ir kitų šilumos gamintojų prisijungimui prie šilumos perdavimo tinklų.
Kitą savaitę startuos biokuro birža. Į šilumos sąnaudas ketinama įtraukti tik tokias biokuro sąnaudas, kurios neviršija kainų biokuro biržoje.
K.Žilėnas pabrėžė, kad dabar galiojantis Šilumos ūkio įstatymas iš esmės gina ne vartotojų, o šilumos tiekėjų interesus.
Galimybė laisvai pasirinkti kitą šildymo būdą iki šiol buvo tik teorinė, o faktiškai gyventojai esą tapo net ir neefektyviai dirbančių šilumos tiekėjų įkaitais.
„Daugelis gyventojų nori atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir tikisi, kad autonomiškai pagaminta šiluma bus pigesnė. Šilumos tinklai siekia, kad jokiu būdu vartotojai negalėtų atsijungti ir stengiasi juos išlaikyti monopolinio tiekėjo nepriklausomybei“, – sakė A.Sekmokas.
Visus šilumos vartotojų skundus, jei naujas įstatymas bus priimtas, turėtų nagrinėti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri vartotojus atstovautų ir teisme.
A.Sekmokas sakė, kad taip pat reikėtų paskatinti ir renovaciją.
Ministras sakė neabejojantis, kad naujasis įstatymo projektas susilauks daug kritik ypač iš šilumos gamintojų, tačiau pasisakymus reikėtų vertinti kritiškai ir stengtis atstovauti vartotojų interesus.
K.Žilėnas sakė, kad lėtą renovaciją lemia gyventojų nenoras prisiimti finansinius įsipareigojimus.
„Niekas nenori, galvoja, gal apgaus. Įteisinama būtų nauja papildoma galimybė neprisiimant įsipareigojimų sudaryti sutartį su paslaugų tiekimo įmone, kuri prisiimtų įsipareigojimus konkrečiam laikotarpiui, per kiek laiko jie sutvarkys ir kiek pigs šiluma“, - sakė K.Žilėnas.
