Gyventojų apklausa, kurios duomenys paskelbti šeštadienį, parodė, kad kovą šiek tiek daugiau gyventojų bankais buvo linkę nepasitikėti negu pasitikėti.
„Pastarasis mėnuo buvo dosnus sukrėtimų globaliam finansų sektoriui: įvyko vienas didžiausių bankų bankrotų JAV istorijoje, vėliau ties žlugimo riba atsidūrė bankas Šveicarijoje. Be šių įvykių ir Europos centrinio banko tęsiamo palūkanų kėlimo, kas ypač aktualu paskolas turintiems gyventojams, Lietuvoje kovą buvo skubotai pristatyta įstatymo leidybos iniciatyva įvesti papildomą paskolų mokestį bankams“, – tvirtinama BNS perduotame Lietuvos bankų asociacijos komentare.
„Vilmorus“ apklausa, atlikta „Lietuvos ryto“ užsakymu, parodė, kad kovą žmonių pasitikėjimas bankais smuko – jais labiau nepasitikima, nei pasitikima ir tokiu būdu šiek tiek perlipta kritinė riba ir įžengta į „minuso aplinką“. Nepasitikį bankais nurodė 33,5 proc. žmonių (33,8 proc. vasarį), kad pasitiki tvirtino 32,2 proc. respondentų (34,3 proc.).
„Pirmą kartą per pastaruosius metus bankai yra su minuso ženklu. Kai jiems šis ženklas būna, bankrotas įvyksta. O čia jokio bankroto, o jie nuėjo į minusą. Greičiausiai dėl tų nesuvokiamų pelnų“, – BNS svarstė „Vilmorus“ Vladas Gaidys.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
