Dokumente rašoma, kad nuo trečiadienio Lietuva pradėjo gyventi dar griežtesnėmis karantino sąlygomis ir savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, tuo tarpu kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą.
„Vadovaudamiesi teisininkų parengtomis išvadomis, teigiame, jog Vyriausybė, uždraudusi prekybą ne maisto prekėmis smulkiam ir vidutiniam verslui, iškreipia konkurenciją. Konkurencija iškreipiama, kai draudžiama ne maisto produktų tiesioginė prekyba, tačiau tos pačios paskirties prekėmis leidžiama prekiauti didžiuosiuose prekybos centruose“, – rašoma kreipimesi.
Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. įtvirtina draudimą priimti teisės aktus ar sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
„Tiek Vyriausybės sprendimas leisti maisto prekių parduotuvėse prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, tiek leidimas prekiauti lauke eglutėmis, skirtomis šventėms, pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Šventinių medelių įsigyti galima, o šventinių kambarinių gėlių – negalima. Neabejotina, kad žmonės prieš Kalėdas vis tiek pirks dovanas draugams bei šeimos nariams. Taigi asmuo, norėdamas įsigyti, pavyzdžiui vazą, eis į didelį prekybos centrą, kuriame neišvengiamai kontaktuos su pakankamai dideliu skaičiumi žmonių, lies prekes, kurias taip pat lietė neapibrėžtas ratas asmenų“, – rašoma pranešime.
LPPARA vertinimu, jeigu nebūtų uždrausta prekyba ne maisto prekėmis visose parduotuvėse, asmuo galėtų eiti į bet kurią mažą parduotuvėlę, kuri turi atskirą įėjimą, vieną pardavėją ir galimybę vienu metu priimti ir aptarnauti tik vieną pirkėją. „Smulkiajam verslininkui pardavinėti gėles turgavietėje lauke, kur užsikrėtimo tikimybė yra vienareikšmiškai mažesnė, draudžiama, tuo tarpu eiti į prekybos centrą ir įsigyti gėlių puokštę leidžiama. Akivaizdu, kurie iš nurodytų prekybos variantų šiuo atveju sveikatos ir viruso plitimo mažinimo klausimu yra saugesni, tačiau Vyriausybė, deja, priima kitokius sprendimus, kurie ne tik žlugdo smulkųjį bei vidutinį verslą, bet ir diskriminuoja jį didžiųjų prekybininkų atžvilgiu“, – rašoma pranešime.
Dokumente rašoma, kad minėti Vyriausybės veiksmai parodo nepasitikėjimą verslu, nors mažieji yra atsakingi ir visuomeniški – dažnu atveju turi netgi geresnę galimybę užtikrinti saugias apsipirkimo sąlygas negu didieji prekybos centrai.
„Smulkieji verslininkai antrajam karantinui ruošėsi, investavo į tai, kad ir patys būtų saugūs, ir pirkėjai būtų aptarnaujami saugiai. Būtų naivu tikėtis, kad prie smulkaus verslo prekyviečių nusidrieks eilės: smulkusis ir vidutinis verslas, turėdamas nedideles patalpas, turi galimybę užtikrinti vieno asmens aptarnavimą. Aptarnaujant vieną asmenį patalpoje visiškai apribojama galimybė klientui kontaktuoti su kitu klientu mažesniu nei 2 metrų atstumu, tuo metu prekybos centruose, nors ir suteikus 15 kv. m. vienam asmeniui, negalima užtikrinti, jog pirkėjai nesigrūs prie tų pačių prekių netgi mažesniu nei metro atstumu“, – rašoma LPPARA pranešime.
„Vyriausybės argumentas, jog šiuo metu neranda gero sprendimo, nėra pakankamas, sprendimų yra. Nemaža dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzija, Šveicarija, apribojo galimybę įsigyti ne pirmojo būtinumo prekes prekybos centruose vien dėl to, jog užtikrintų sąžiningą konkurenciją. Todėl, nepaisant sudėtingos situacijos valstybėje, manome, kad yra būtina visiems verslo subjektams užtikrinti vienodas sąlygas veiklai vykdyti“, – kreipimesi nurodo LPPARA.