Antroji, mažesnė kosminė uoliena tuo pačiu laikotarpiu nukrito į jūrą prie Vakarų Afrikos krantų ir suformavo didelį kraterį, teigia mokslininkai.
Pasak jų, tai galėjo būti „katastrofiškas įvykis“, sukėlęs mažiausiai 800 metrų aukščio cunamį, kuris nusirito per Atlanto vandenyną.
Mokslininkas Uisdeanas Nicholsonas iš Heriot-Watt universiteto pirmą kartą Nadiro kraterį aptiko 2022 m., tačiau neaiškumo debesis tvyrojo dėl to, kaip jis iš tikrųjų susiformavo.
Dabar U.Nicholsonas ir jos kolegos yra įsitikinę, kad 9 km ilgio įdubimą sukėlė į jūros dugną atsitrenkęs asteroidas.
Mokslininkai negali tiksliai datuoti šio įvykio, bet spėja, kad Nadiro krateris susiformavo maždaug prieš 66 mln. metų – tuo pačiu metu kaip ir 180 km skersmens Čiksulubo krateris dabartinėje Meksikoje. Tai leido komandai daryti prielaidą, kad jį suformavo nuo Čiksulubo asteroido, kurio skersmuo, kaip manoma, buvo 13 kilometrų, atskilęs gabalas.
Susidarė ugnies kamuolys
Ši mažesnė uoliena esą taip pat atsirado kreidos periodo pabaigoje, kai išnyko dinozaurai. Kai ji nukrito į Žemės atmosferą, susidarė ugnies kamuolys.
„Įsivaizduokite, kad asteroidas nukrito į Glazgą, o jūs esate Edinburge, maždaug už 50 kilometrų. Ugnies kamuolys būtų maždaug 24 kartus didesnis už Saulę danguje – to pakaktų, kad Edinburge užsidegtų medžiai ir augalai“, – samprotavo U.Nicholsonas.
Po to, modeliuoja mokslininkai, pasigirdo itin garsus sprogimas ore, seisminiai smūgiai galėjo prilygti 7 balų stiprumo žemės drebėjimui.
Tikriausiai didžiulis kiekis vandens paliko jūros dugną ir kaskadomis grįžo atgal, palikdamas unikalius pėdsakus dugne.
Tokio asteroido smūgio žmonijos istorijoje nėra buvę
Tačiau neįprasta, kad tokie dideli asteroidai per trumpą laiką vienas po kito išskristų iš Saulės sistemos ir nukeliautų į mūsų planetą. Mokslininkai taip pat neranda paaiškinimo, kodėl du asteroidai į Žemę atsitrenkė taip arti vienas kito.
Nadiro kraterį suformavęs asteroidas buvo maždaug 450-500 metrų pločio, mokslininkai mano, kad jis į Žemę rėžėsi maždaug 72 000 km/val. greičiu.
Kad geriau suprastų Nadiro kraterį, U.Nikolsonas ir jo komanda išanalizavo didelės skiriamosios gebos 3D duomenis, kuriuos gavo iš geofizinių tyrimų kompanijos „TGS“.
Dauguma kraterių patiria eroziją, tačiau šis buvo gerai išsilaikęs ir mokslininkai galėjo giliau pažvelgti į uolienas.
„Tai pirmas kartas, kai galime pažvelgti į tokio smūgio kraterio vidų – tai labai įdomu“, – sakė U.Nicholsonas ir pridūrė, kad pasaulyje yra tik 20 panašių kraterių, tačiau nė vienas iš jų nebuvo taip išsamiai ištirtas kaip Nadiro krateris.
