Bankų vadovai bei teisėsauga vakar visą dieną neigė publikacijos teiginius ir baiminosi ne tik moralinės, bet ir finansinės žalos. Bankų klientai pasirodė daug ramesni bei atsparesni gandams: jie nepuolė atsiimti indėlių. Lietuviško kapitalo bankais vadinamų „Snoro“, „Ūkio“, „Šiaulių“ bei „Medicinos“ bankų skyriai nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdoje vakar nesulaukė išsigandusių klientų antplūdžio.
Protingi neišsigando
„Tai yra galbūt savininkų specialus žaidimas, mes žinome, kam priklauso „Lietuvos rytas“, – sakė banko „Snoras“ klientas Aleksandras.
Jis buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kuriuos „15min“ žurnalistei pavyko sutikti išeinančius iš „Medicinos“, „Šiaulių“, „Ūkio“ ar „Snoro“ bankų filialų Vilniuje. Šių bankų klientai skyriuose atlikinėjo kasdienes procedūras.
Netoli Lukiškių aikštės Vilniuje sutiktas Aleksandras į žiniasklaidos skleidžiamus gandus tik numojo ranka – esą protingi, kritiškai mąstantys žmonės į tokias kalbas nekreipia dėmesio.
„Čia buvo viena tų negražių akcijų, kuriomis bandoma paveikti galbūt ir bankus, ir akcijas. Manau, kad buvo operatyviai reaguota, be to, tie, kurie skaito ir domisi, išmano ekonomiką, į tuos dalykus nekreipia dėmesio“, – sakė Aleksandras.
Gandai be pasekmių nepraeina
Niekuo neypatinga diena buvo ir viename bankų dirbančiai kasininkei. Ji teigė, kad žmonių banke apsilankė tiek, kiek įprasta, nė vienas nepuolė prašyti grąžinti banke laikomų pinigų, klientai beveik net nesiteiravo apie gandus.
Moralinė žala tikrai bus reikšminga, - sakė S.Kropas.
Tiesa, žmonės skambina į bankus ir klausia, tačiau neva jokios panikos jų balsuose negirdėti.
Todėl bent jau kol kas didžiausia bankams padaryta žala – moralinė. „Be abejo, moralinė, reputacinė žala tikrai bus reikšminga. Ar finansine prasme bus reikšminga, priklausys nuo to, kaip greitai bus atsakyta, kas buvo už to pranešimo. Tokie gandai nepraeina be pasekmių institucijoms, kurių veikla remiasi pasitikėjimu“, – vakar „15min“ sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas ir patikino, kad visi bankų vadovai tikrai yra savo darbo vietose, nė vienas jų tikrai nėra sulaikytas.
Sukėlė sumaištį
Komercinius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vakar neturėjo kada dirbti. „Lietuvos ryto“ teigimu, su neva klusniai prezidentės nurodymus vykdančiu V.Vasiliausku buvo suderintas planas „atlikti lietuviškuose bankuose kratas, paskelbti apie aptiktas aferas, vadovus sulaikyti, o bankus perimti valstybei“.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vitas Vasiliauskas |
BNS žiniomis, vakar ryte numatytas banko valdybos posėdis buvo atidėtas, nes V.Vasiliauskas dėl „Lietuvos ryto“ publikacijos turėjo skubiai susitikti su aukštais pareigūnais. Lietuvos bankas vakar paragino susilaikyti nuo „neatsakingų, visuomenei žalingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais“.
Generalinė prokuratūra vakar kategoriškai neigė, kad pastarosiomis dienomis pasirašyti leidimai atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Prie Generalinės prokuratūros paneigimo prisidėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, kurie esą turėjo įvykdyti operaciją. Prezidentūra nieko nekomentuoja.
„Lietuvos ryto“ paskleistas žinias paneigė ir visi lietuviško kapitalo vadinami bankai. Banko „Snoras“ atstovai teigia, kad „Lietuvos ryto“ išplatintoje publikacijoje „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“ pateikta informacija yra niekaip nesusijusi su banku ir jo vadovais. „Šiaulių“ banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Grikšienė „15min“ teigė, kad šis bankas su teisėsauga jokių bėdų neturi.
„Ūkio“ banko atstovė Auksė Armonaitė taip pat teigė, kad bankas neturi problemų su teisėsauga. Ji sakė, kad tokios naujienos kenkia visiems Lietuvoje veikiantiems, ne tik lietuviško kapitalo, bankams. Medicinos bankas irgi pasipiktino paskleista informacija.
Žiniasklaida neturėtų skelbti pranešimų, keliančių paniką bankų sektoriuje, - sakė premjeras.
Politikai vakar pabrėžtinai vengė komentarų. Tik premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad žiniasklaida neturėtų skelbti pranešimų, keliančių paniką bankų sektoriuje.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas straipsnį vertina kaip jokiais faktais nepagrįstą „Lietuvos ryto“ informacinę ataką ir siūlo į tokias „žinias“ nereaguoti.
R.Baranauskas: „Kažkokios nesąmonės“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Raimondas Baranauskas |
„Lietuvos rytas“ artimai susijęs su publikacijoje minimu banku „Snoras“, nes banko antrinė įmonė valdo 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų ir yra pagrindinis šio dienraščio finansinis ramstis. Todėl tuoj pat pasigirdo spėlionių, kad šia publikacija bandoma užbėgti už akių „Snorui“ gresiantiems nemalonumams.
Tačiau banko „Snoras“ vadovas ir vienas savininkų Raimondas Baranauskas vakar paneigė bet kokias „Lietuvos ryto“ paskelbtos informacijos sąsajas su banku.
„Visi žiūrime ir skaitome. Nesuprantu, iš kur tokia informacija. Nesąmonės kažkokios (...). Žinau savo atsakomybės ribas. Mes dirbame įprastu režimu, jokių tyrimų pas mus nevyksta“, – BNS sakė „Snoro“ vadovas.
Vargai dėl emisijų
Tiesa, bankas „Snoras“ turi problemų su Lietuvos banku, kurio vadovas V.Vasiliauskas yra atsidūręs „Lietuvos ryto“ kritikos taikiklyje.
Londono fondų valdymo įmonė „Jubilee Financial Products“ niekaip nesulaukia Lietuvos banko leidimo daugiau nei už 380 mln. Lt įsigyti dešimtadalį „Snoro“ akcijų. Prašymas svarstomas nuo praėjusio pavasario. Sprendimą, pasak šaltinių, numatoma priimti šį ketvirtadienį arba penktadienį. Neatmetama, kad jis gali būti neigiamas. Motyvų, kodėl procesas vyksta taip ilgai, Lietuvos bankas atskleisti nepanoro.
Visi žiūrime ir skaitome. Nesuprantu, iš kur tokia informacija. Nesąmonės kažkokios, - sakė R.Baranauskas.
Šių metų gegužę Generalinė prokuratūra nutraukė beveik trejus metus vykusį tyrimą dėl, kaip įtarta, galbūt nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, kai 2007 m. kontrolinį „Snoro“ akcijų paketą įsigijo R.Baranauskas ir Londone gyvenantis Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas.
Į įtartinas istorijas „Snoras“ buvo įsipainiojęs ir anksčiau. 2002 m. naujai išleistų net 1,2 mlrd. Lt vertės šio banko akcijų panoro įsigyti Monako kunigaikščių Grimaldi giminės atstovu prisistatęs Jeanas Philipas Iljesku de Grimaldi. Tačiau šioms investicijoms kelią užkirto Valstybės saugumo departamentas – jis nustatė, kad už garsios pavardės atstovo galėjo stovėti su Rusijos nusikalstamu pasauliu susiję asmenys.
