Mokesčių didinimas, valstybės išlaidų karpymas, privatizacija, darbo rinkos reformos ir pokyčiai pensijų sistemoje Graikijos parlamente įvertinti kaip geresnis pasirinkimas šaliai už jų alternatyvą – ekonomikos žlugimą.
Tiesa, A.Cipras tikino, kad reformų vykdymui pritarė, nors jomis ir netiki, tik norėdamas išvengti katastrofos. Premjero oponentai ir jo rėmėjai šiuo metu sutaria dėl vieno – A.Cipras Graikijos ekonomikos situaciją nuo rinkimų laimėjimo sausį tik dar labiau pablogino.
Panašu, kad tarptautinių skolintojų Graikijai įbruktas finansinio gelbėjimo receptas šalies ekonomikos tikrai neišgelbės, o ūkio padėtis čia ir toliau blogės.
Panašu, kad tarptautinių skolintojų Graikijai įbruktas finansinio gelbėjimo receptas šalies ekonomikos tikrai neišgelbės, o ūkio padėtis čia ir toliau blogės.
Buvęs Graikijos finansų ministras Janis Varufakis perspėjo, kad Atėnams pasiūlytas finansinio gelbėjimo paketas prilygsta po Pirmojo pasaulinio karo pasirašytai Versalio sutarčiai, pagal kurią Vokietija turėjo mokėti milžiniškas reparacijas.
Dabartiniu atveju Graikijos kerštas visai Europai yra mažai tikėtinas, tačiau tiek šioje Viduržemio jūros šalyje, tiek kitose ES valstybėse gali išaugti pasipriešinimas Berlyno dominavimui euro zonoje.
Nors trečiadienio balsavime dėl paramos ekonominėms reformoms savo jėgas parlamente suvienijo skirtingos Graikijos politinės jėgos, šis nacionalinės vienybės jausmas greitai gali išblėsti.
Nepaisant to, kad tik 32 iš 149 „Syriza“ parlamentarų balsavo prieš pasiūlytas reformas, tačiau blogėjanti šalies ekonomikos padėtis ir visuomenės nepasitenkinimas gali lemti išankstinius rinkimus.
Susitarimą dėl Graikijos gelbėjimo kitų Europos šalių vyriausybės priėmė su palengvėjimu, nes jis užkirto kelią galimam visos euro zonos destabilizavimui.
Po trečiojo finansinės pagalbos Graikijai paketo Briuselis bus priverstas užmaskuoti akivaizdų faktą – vilties, kad Graikija išmokės savo skolą, nėra.
Nors tokiose ES šalyse kaip Airija, Ispanija ar Italija valstybės skola viršija 100 proc. BVP, tačiau ji nėra tokia aukšta kaip Graikijoje, kur šis rodiklis greitai pasieks 200 proc. BVP.
Vis dėlto, nepaisant to, visoms euro zonos šalims būtinas spartesnis ekonomikos augimas, norint išvengti Atėnų likimo.
Po trečiojo finansinės pagalbos Graikijai paketo Briuselis bus priverstas užmaskuoti akivaizdų faktą – vilties, kad Graikija išmokės savo skolą, nėra.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau pareiškė savo skeptišką nuomonę dėl susitarimo su Atėnais, teigdamas, kad Graikijos skolos našta privalo būti palengvinta.
Berlynas užsispyrusiai laikosi savo pozicijos, kad jokios Graikijos skolų dalies nurašyti negalima, ir TVF perspėjimų neklauso. Taigi, pasiektą susitarimą dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo Graikijai galima laikyti Pyro pergale.
ES šalių vyriausybėms Graikijos gelbėjimas atsieis nuo 40 iki 50 mlrd. eurų, dalį pinigų skirs TVF, o dar kita dalis bus gauta privatizavus kai kurias šalies įmones. Iš privatizacijos gautos lėšos bus pervedamos į specialų 50 mlrd. eurų vertės fondą, kurio dalis bus skirta Graikijos bankų rekapitalizacijai.
