„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Atliekų krizė Marijampolėje verčia valdžią keisti verslo modelį

Marijampolėje kilus atliekų krizei, šalys kaltina viena kitą nevykdant įsipareigojimų. Dėl galbūt neteisėtai panaudotos ES paramos žadama kreiptis į Europos Komisiją, ginčas keliasi į teismus, juo domisi teisėsauga. Be to, Aplinkos ministerija žada leisti pačioms savivaldybėms apsispręsti, kas valdys atliekų rūšiavimo gamyklas.
Atliekos
Atliekos / 123rf.com

Marijampolės atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje susikaupus apie 6–7 tūkst. tonų išrūšiuotų ir deginti tinkamų atliekų, jos veikla neseniai sustabdyta. Todėl į sąvartyną Uosinės kaime vežama kur kas daugiau neišrūšiuotų atliekų nei įprastai.

Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas sako, kad atliekų krizę lėmė konfliktas tarp Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ir MBA gamyklos operatorės bendrovės „Neg Recycling“.

„Neg Recycling“ tikina, kad perdirbti netinkamomis bei deginti skirtomis atliekomis turi pasirūpinti gamyklos savininkas – atliekų tvarkymo centras, tačiau pastarojo vadovybė bendrovę kaltina nevykdant įsipareigojimų iš šių atliekų gaminti vadinamąjį kietąjį atgautąjį kurą.

Bendrovės „Neg Recycling“ vadovas Mindaugas Venskus neigia, kad įmonė gamina paprasčiausias degias atliekas, o ne kietąjį kurą.

„Turime sertifikuotos laboratorijos tyrimus, kuriais aiškiai nustatyta, ką gaminame – atlikti tyrimai nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje, nėra taip, kad pagaminame krūvą kažko ir laikome“, – BNS sakė M.Venskus.

Tuo metu Marijampolės atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Bagušinskas tikina, kad „Neg Recycling“ nevykdo įsipareigojimų.

„Mes jau buvo me su jais nutraukę sutartį – jie nepateisino savęs. Kiek galima tikėti tais melagėliais? Operatorius nevykdo sutartinių įsipareigojimų – jie turėtų atrinkti 10 proc. antrinių žaliavų ir gaminti kietąjį atgautąjį kurą, kurį paskui realizuotų. (...) Kietasis kuras nėra atlieka, o yra produktas, turintis valstybinį standartą. (...) Norėdami gaminti kietąjį kurą, jie galėjo nusipirkti papildomą įrangą, sumontuoti ją ir tą žaliavą vežti, iš kurios privalėjo gaminti šį kurą“, – BNS aiškino A.Bagušinskas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Atliekų rūšiavimo gamykla
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Atliekų rūšiavimo gamykla

Pasak jo, iš „Neg Recycling“ teritorijos į sąvartyną išvažiuodavo 80 proc. išrūšiuotų atliekų, 18 proc. likdavo sandėliuojamos kieme, o antrinės žaliavos tesudarė 2 proc.

A.Bagušinsko teigimu, rugsėjo pradžioje, matant, kad „Neg Recycling“ teritorijoje prisikaupė per daug atliekų gaminti kietąjį kurą, jas įmonė paslapčia gabeno į sąvartyną.

„Užpylė stabilatu ir vežė į savartyną. Iškvietėmė Regioninį aplinkos apsaugos departamentą. Jų ir mūsų specialistai užfiksavo tai ir jiems uždraudė šitą dalyką daryti. Tai jie dar kaupė kaupė, kol pasiekė tą ribą ir dabar negali vežti“, – BNS sakė jis.

Centro direktorius neatmeta galimybės nutraukti sutartį su „Neg Recycling“. Jo teigimu, teismai jau nagrinėja du 800 tūkst. eurų vertės ieškinius prieš „Neg Recycling“.

„Nes jeigu jie išeina ir palieka atliekas, kad žmonėms nereikėtų mokėti antrą kartą, reikia, kad iš kažkokių lėšų, šiuokart iš tų draudiminių, jas sutvarkyti“, – tvirtino A.Bagušinskas.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, dėl nutrauktos sutarties finansinės žalos patirs ir regiono gyventojai, ir aplinkosauga.

„Sustojus įrengimams visos šiukšlės nerūšiuotos eina į sąvartyną – išmetami ištekliai, kurie yra naudingi perdirbimui. Kitas galvos skausmas dėl degių atliekų – kur jas sudeginti, kaip įvyks derybos tarp atliekų tvarkymo centro ir „Fortum“, – BNS kalbėjo D.Krinickas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Atliekų rūšiavimo gamykla
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./ Atliekų rūšiavimo gamykla

„Neg Recycling“ vadovas Mindaugas Venskus BNS sako, kad įmonę norima išstumti iš rinkos.

„Apskrities atliekų tvarkymo centras akivaizdžiai rodo, kad sąmoningai siekia mūsų veiklą įstumti į tokius rėmus, kad būtume priversti susistabdyti “, – teigė jis.

M.Venskus žada kreiptis į Europos Komisiją ir informuoti apie netinkamai Lietuvoje panaudojamas Europos Sąjungos (ES) lėšas, skirtas atliekų tvarkymui.

„Kol kas Marijampolėje į sąvartyną vežamos nerūšiuotos atliekos (...), jeigu pažeidimai tęsis toliau, būsime priversti informuoti ten (ES – BNS) visas institucijas“, – kalbėjo „Neg Recycling“ vadovas.

D.Krinickas BNS tikino, kad apie susidariusią padėtį EK bus informuota, nes Marijampolės MBA gamykla statyta, naudojant ir ES lėšas.

„Lygiai taip kaip buvo Vilniaus atveju, informaciją apie Marijampolės situaciją Komisijai teiksime. Bet tai nėra priežastis, kad Lietuva gaus milijonines baudas. Jeigu mes iš viso uždarytume MBA įrenginį, tada gali būti taip, kad EK pareikalautų grąžinti pinigus“, – sakė ministerijos atsovas.

Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad rugsėjo 22-ąją Kauno apygardos prokuratūra gavo atliekų tvarkymo centro pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Neg Recycling“ veiklos – jis persiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybai. STT pranešė, kad pareiškimas tikslinamas, o ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, paaiškės vėliau.

Čia ne mūsų vienų problema, nes savo laiku nepastatyti deginimo fabrikai.

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Gintautas Česaitis mano, kad nerūšiuotų atliekų vežimas į sąvartynus – ne vienos Marijampolės, o bendra Lietuvos problema.

„Čia ne mūsų vienų problema, nes savo laiku nepastatyti deginimo fabrikai,“ – teigė G.Česaitis.

Dabar Lietuvoje veikia maždaug 130 mln. eurų vertės 10 atliekų rūšiavimo gamyklų: Vilniuje ją valdo bendrovė „Energesman“, Šiauliuose ir Marijampolėje – „Neg recycling“, Klaipėdoje sutartis su pastarąja liepą nutraukta dėl įsipareigojimų nevykdymo, Panevėžyje – „Ekoatliekos“, o Telšiuose – „Veistas“

Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Utenos rūšiavimo gamyklas valdo apskričių atliekų tvarkymo centrai.

Tauragėje MBA gamyklą planuota pastatyti iki 2020 metų, bet D. Krinicko teigimu, tokių planų jau atsisakoma, nes regione buvo skiriamas didžiausias dėmesys pirminiam atliekų rūšiavimui, todėl yra sumažėję mišrių atliekų ir jų gali pritrūkti gamyklai.

D.Krinickas taip pat pranešė, kad netrukus ministerija leis pačioms savivaldybėms apsispręsti, kas ateityje valdys MBA gamyklas – privatus operatorius ar regiono atliekų tvarkymo centrai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“