„Pagrindinis Aplinkos ministerijos tikslas – suderinti du priešingus uždavinius. Viena vertus, ES lėšos skiriamos ir naudojamos tik tam, kad Lietuva sugebėtų atliekas tvarkyti pagal aukštus ES reikalavimus, iki minimumo sumažindama neigiamą poveikį aplinkai. Kita vertus, visuomenei, ypač sunkmečio sąlygomis, svarbu, kad atliekų tvarkymas netaptų pertekline našta“, – pranešime sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Aplinkos ministerija pranešė, kad šešiuose regionuose iš bioskaidžių atliekų bus išgaunamos biodujos, trijuose atliekos bus kompostuojamos, o Klaipėdoje planuojama atliekas rūšiuoti ir kompostuoti,atskiriant antrines žaliavas ir likusią dalį deginti.
Aplinkos ministerija žada, kad daugelyje regionų gyventojams bus nupirkti ir individualūs kompostavimo konteineriai, kad atliekos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos dar iki sąvartynų. Todėl, anot ministerijos, sumažės netoli sąvartynų gyvenančių gyventojų nepasitenkinimas dėl sklindančių kvapų.
Pasak aplinkos ministro, reikalaujama, jog atliekų tvarkymo kaštai visuose regionuose šeimai neviršytų 1 proc. vidutinių jos metinių pajamų. Projektai turės būti baigti iki 2013 metų pabaigos.
Dešimt paraiškų Europos Sąjungos paramai gauti ministerija gavo rugsėjį. Dėl projektų finansavimo sprendimą priims ministerija.
Valstybės kontrolė rugpjūtį konstatavo, kad atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas Lietuvoje išvystytas nepakankamai – apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. perdirbamos ar eksportuojamos.
ES parama regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikiama pagal priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“.
