„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė 15min sakė, kad apibūdinant viduriniosios klasės esmę vieno vadovėlinio apibrėžimo nėra, ir čia pat suintrigavo pasakydama, kad pats įdomiausias žvilgsnis į viduriniąją klasę – pačios viduriniosios klasės akimis.
Kokia dalis visuomenės save priskiria viduriniajai klasei? 40 proc. – būtent tokią visuomenės dalį gyventojai įvardina kaip viduriniosios klasės atstovus, vertindami aplinkinius. Tačiau į kitaip suformuluotą klausimą, ar save priskirtų viduriniajai klasei, teigiamai atsako 50 proc.
Tai atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Tai, anot J.Cvilikienės parodo, kad gyventojai savo situaciją vertina geriau negu aplinkinių. Minėtas tyrimas parodo, kad gyventojai šiemet yra labiau patenkinti savo pajamomis nei prieš metus. Tiesa, viduriniajai klasei dažniau save priskiria moterys, jauni gyventojai iki 35 metų, išsilavinę, ūkininkaujantys gyventojai.
Nors vidurinei klasei save priskiriančių respondentų skaičius šįmet sumažėjo 3 proc. punktais, ja save laiko daugiau nei pusė šalies gyventojų. Žemesnei vidurinei save priskiriančių gyventojų dalis šiemet ūgtelėjo 3 proc. punktais ir siekia 34 proc. Aukštesnei vidurinei klasei priskiriančių save gyventojų dalis išlieka stabili ir siekia 7 proc. Tyrimo duomenimis, nepasiturinčiais ar skurstančiais save laiko 8 proc. gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos. Tai reiškia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1363–3634 eurus neatskaičius mokesčių.
Tačiau apklausa rodo kitokią situaciją – viduriniajai klasei save priskiria ir tie gyventojai, kurių atlyginimas siekia 700 – 1000 eurų, neatskaičius mokesčių.
Tačiau ekonomistai viduriniajai klasei gyventojus priskiria pagal skirtingus parametrų pjūvius. „Žvelgiant tik pagal pajamas – galima priskirti ir 60 proc. gyventojų, bet čia atsiranda dilema. Ar yra svarbu tik pajamos, ar ir kiti sudėtiniai elementai“, – įžvalgomis dalijosi J.Cvilikienė.
Šį aspektą taip pat išskyrė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, pritardama kolegei ir pažymėdama, kad išties nėra lengva apibrėžti, kas yra vidurinioji klasė. Bet, pabrėžė G.Ilekytė, ja yra laikoma ta visuomenė dalis, kuri gali pasigirti gyvenimo kokybe, ne tik patenkinti būtiniausius poreikius. Negana to, gali užsitikrinti orią senatvę, susidurti su netikėtomis išlaidomis.
„Kodėl yra svarbu kalbėti apie viduriniąją klasę, kodėl ji yra tokia svarbi šaliai? Nuo šios grupės priklauso šalies ekonominė padėtis, tai reiškia, kad jei ji yra – turime politinį stabilumą, mažą nusikalstamumą“, – aiškino G.Ilekytė.
Apskritai, G.Ilekytė tęsė, vidurinioji klasė gali ne tik geriau planuoti savo finansus, vaikų išsilavinimą, bet ir jų galimybės pasikeičia nuo kasdienių poreikių į didesnę perspektyvą, geresnę mitybą, kokybiškesnį laisvallaikį, o tai esą lemia produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. „Tapo svarbu ne tik turėti būstą, bet jau keliamas klausimas – kokį, svarbu ne tik, kad vairuoju, bet ir kokį turiu automobilį“, – išskyrė pokyčius vidurinėje klasėje G.Ilekytė.
Trys kriterijai
Būtent tai, kad viduriniosios klasės vadovėlinio apibrėžimo kaip ir nėra, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J.Cvilikienė svarstė, galbūt labiausiai ir kelia sumaištį.
„Kai kalbame apie viduriniąją klasę, galime taikyti skirtingus apibrėžimus, jei vertinamos tik pajamos – tai būtų itin siaura, nes neparodytų visų galimybių. Šiais metais paklausėme pačių žmonių, kas, jų manymu, būtų tie pagrindiniai parametrai, kurie apibrėžtų viduriniąją klasę.
Trys kriterijai apsisprendžia, ar priklausote viduriniajai klasei
J.Cvilikienė įvardijo tris kriterijus, kurie viduriniajai klasei yra svarbūs.
Pagrindinis dalykas ir esminis kriterijus, kuris buvo įvardytas – būsto turėjimas. Panaši tendencija, anot Finansų instituto vadovės, regima ir Latvijoje, ir Estijoje.
Įdomiausia tai, pastebi J.Cvilikienė, kad net nėra labai svarbu, ar tas būstas yra nuosavas, ar jis yra įsigytas su paskola.
Antrasis kriterijus – galimybė bent kartą per metus leisti sau išvykti į 7 dienų kelionę užsienyje;
Trečiasis pagal pagal svarbumą – santaupos (saugumo pagalvė mažiausiai 3 mėnesiams ir pensijos kaupimas).
„Nekilnojamasis turtas, galimybė keliauti ir santaupos – būtų tas trejetukas, kuris, gyventojų vertinimu, apibrėžia vidurinę klasę“, – visuomenės lūkesčius trumpai apibrėžė J.Cvilikienė.
Savo ruožtu ekonomistai pabrėžia, kad esminis viduriniosios klasės kriterijus yra toks: kai nereikia sukti galvos dėl pagrindinių įsipareigojimų, kai turimas stabilus finansinis pagrindas.
Vidurinioji klasė gali sau leisti daugiau
„Vidurinioji klasė mums yra tokia svarbi, nes tai visuomenės dalis, kuri vartoja nebūtinas prekes, gali sau leisti žymiai daugiau. Iš ekonomistų pusės žiūrint, būtent tai yra vienas svarbesnių viduriniosios klasės atributų“, – sakė J.Cvilikienė.
Kaip laikosi vidurinioji klasė Lietuvoje? „Iš tiesų, stebime augimą: atlyginimai augo, vidurinioji klasė stiprėjo, mažėjo mažesnes pajamas gaunančiųjų. Bet paklausus žmonių, ar jie jaučia, kad jų gyvenimas gerėja, dažniausiai girdime, kad ne. Tam yra objektyvios priežastys, tarp jų – infliacija, kuri suvalgo dalį augančių pajamų; išaugusios palūkanos, kurios daliai gyventojų, turintiems paskolų buvo skaudžios.
Pagrindinė išvada, kad vidurinioji klasė didėja, jos augimas stabilizavosi keletą metų iš eilės, vis dėlto, pats gyventojų kiekis taip smarkiai nebeaugo, kaip anksčiau.
G.Ilekytė patikslino, kad vadovaujantis EBPO apibrėžimu, vidurinė klasė Lietuvoje stabiliai auga, ir praėjusiais metais išaugo iki rekordinių 63 proc. Vis dėlto, EBPO apibrėžimas matuoja tik vidurinės klasės dydį tarp dirbančių gyventojų ir visiškai nevertina pensininkų ar bedarbių ekonominės situacijos.
„Pastaroji grupė per dvejus metus išaugo 30 tūkst. gyventojų, kurių dalis iki tol priklausė vidurinei klasei. Taigi, žvelgiant į situaciją iš platesnės perspektyvos galima konstatuoti, kad vidurinė klasė Lietuvoje praretėjo“, – atkreipia dėmesį G.Ilekytė.
Negana to, pastaraisiais metais kiek pasikeitė ir užimtumo struktūra – atsirado daugiau gyventojų, kurie dirba ne pagal darbo sutartis, tad neturi ir socialinių garantijų, o jų pajamos dažnai neaugo tiek, kiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis.
Nori uždirbti daugiau
J.Cvilikienė kėlė klausimą, kokia gi yra finansinė realybė? Apklausa rodo, kad pasitenkinimas gaunamomis pajamomis didėja, tačiau dalis apklaustųjų nori uždirbti daugiau.
Tai, anot J.Cvilikienės, galėjo nulemti geopolitinė situacija: „Nors gyventojai savo situaciją vertina šešetui, bet tai yra geresnis vertinimas nei praėjusiais metais; Apklaustieji situaciją vertina kaip stabilią, nepalankios sąlygos neišjudino finansinio pamato. Kiek norėtųsi turėti daugiau pajamų? Netgi aukštesnei viduriniajai klasei save priskiriantys mano, kad reiktų 30 proc. didesnių pajamų – norisi oriau, daugiau, stabiliau. Vis dėlto, kai kalbame apie ateitį, apklausos rodo, – nuotaikos yra optimistinės, tikimasi augimo. 28 proc. kad pajamos padidės 10 proc. Pusė gyventojų – turi santaupų, rūpinasi ateitimi, planuoja, kita pusė tikisi, kad už juos pasirūpins.“
Kaip rodo apklausa, žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai sako, kad oriam gyvenimui jiems reikalingos vidutiniškai 60 proc. didesnės pajamos, tuo metu nepasiturintys gyventojai pageidautų 80 proc. didesnių pajamų.
Infliacijos metai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus
Vidurinioji klasė tarp dirbančiųjų, pasak G.Ilekytės, sustiprėjo, atlyginimai augo. Per metus dirbančiųjų vidutinis atlyginimas augo beveik 10 proc., o kainos – 1 proc.
Kaip rodo tyrimas, didėja gyventojų pasitenkinimas gaunamomis pajamomis. Jomis visiškai patenkintų gyventojų dalis sudaro 8 proc., ir, palyginti su 2023 m., yra didesnė 3 proc. punktais. Tokia pat dalimi mažėjo savo pajamomis visiškai nepatenkintų gyventojų, jų dalis sudaro 12 proc. šalies gyventojų.
53 proc. gyventojų teigia, kad jiems visiškai pakanka pinigų svarbiausiems poreikiams. Dar 24 proc. gali įsigyti brangesnius daiktus beveik arba visiškai netaupydami. Mažesnė dalis – 21 proc. – respondentų sako, kad pinigų jiems užtenka tik svarbiausiems poreikiams, o tokių, kuriems dažnai nepakanka pinigų net maistui, tyrimo duomenimis, yra 2 proc.
Jaunimas, pabrėžė G.Ilekytė, taip pat yra dažniau linkęs save priskirti aukštesnei vidurinei ar vidurinei klasėms. Kaip rodo duomenys, jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra tokie pat kaip ir 46–59 metų grupėje esančių gyventojų. Didesnes pajamas jiems dažnai leidžia užsitikrinti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos žinios, o taip pat – ir didesnis pasitikėjimas savo jėgomis.
G. Ilekytė pažymi, kad dveji aukštos infliacijos metai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą. Ir nors infliacija jau praeityje, prireiks laiko, kol priprasime prie pasikeitusio prekių kainų lygio.
