„Vystomi jūrų vėjo jėgainių projektai Baltijos regione, Klaipėdos uoste vykstantys Mėlynosios ekonomikos projektai, nuolat augantys skaitmenizacijos iššūkiai Klaipėdos mieste ir regione diktuos savo perspektyvą ir talentų poreikį. Nelengva numatyti, kas bus, pavyzdžiui, po 10 metų, bet galima prognozuoti, kad atsinaujinančios energetikos, inžinerijos, IT technologijų, jūrinės ekonomikos profesionalų ir specialistų poreikis bus didžiausias mūsų regione. Todėl ir atlygis bus konkurencingiausias“, – teigia „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovė Jurgita Raišytė.
Atlyginimai augs atliepus poreikius
„Klaipėda ID“ duomenų analitikė Indrė Nazarenko pastebi, kad visos pramonės įmonės, kuriose ypatingai aktualios aukštos kvalifikacijos specialistų pozicijos, palaipsniui skaitmenizuojasi.
„Tai yra investicija į darbo sąnaudų sumažinimą, kuri verslui leidžia išnaudoti savo potencialą. Kadangi kova dėl talentų vyksta ne tik Lietuvos lygmeniu – tai yra globali kova, todėl įmonės išlieka konkurencingos, kad juos čia pritrauktų“, – sako ji.
I.Nazarenko manymu, jei miestas sugebės atliepti verslo poreikį ruošiant jaunuosius specialistus per aukštąsias ir profesines mokyklas ir turint aiškią strategiją kaip pritraukti gyventi į miestą talentus ir pan. – atlyginimai savaime didės, nes šiems procesams reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų, dėl kurių patrauklumo darbo rinkoje įmonės visada suinteresuotos juos išlaikyti – jei ne per atlyginimus, tai per kitas skatinamąsias priemones.
„Atlyginimų srityje pokyčiai turėtų būti tik teigiami, nes aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa bus didesnė nei pasiūla. Tą lems įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, Lietuvoje auganti senėjimo problema. Miestas turi nuolat sekti verslo poreikį ir bandyti jį atliepti, kad padėtų pritraukti reikalingus specialistus. Tam gali pasitarnauti ir talentų paskata, paslaugų centro „International House Klaipėda“ veikla ir panašios iniciatyvos, kurios suteikia konkurencinį pranašumą“, – teigia I.Nazarenko.
Siekiant atliepti miesto verslų specialistų poreikį, Klaipėdos miesto savivaldybė yra įsteigusi finansinę 2000 eurų talentų paskatą, kuri skiriama aukštos kvalifikacijos, aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams ir papildomi 400 eurų darbuotojams iš užsienio, skirti lietuvių kalbos mokymuisi.
Energetikos ir gamybos sektorių laikas
Pasak „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovės Jurgitos Raišytės, Klaipėdoje darbdaviai šiuo metu labiausiai ieškoma aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų: pramonės darbuotojų, inžinierių, operatorių, projektų vadovų, technologų, technikų, aukšto lygio elektros projektų vadovų, komandų vadovų, laivų korpusų surinkėjų – t. y. inžinerinį, energetinį išsilavinimą turinčių žmonių. Taip pat visada paklausios profesionalių vadybininkų, Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų, logistikos ekspertų ir specialistų profesijos. Klaipėdoje nuolat ieškoma vidutinės grandies vadovų, kurie kalbėtų ir anglų ar kita užsienio kalba.
„Gamybos sektoriaus lygmenyje, atlyginimų skirtumai tarp didmiesčių yra labai netolygūs, nes pati gamyba modernizuojasi, kuriama daugiau mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (angl. R&D) funkcijų, o čia jau reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų – didėja ir atlyginimai. Duomenys rodo, kad Klaipėda eina tuo keliu ir konkurencinė kova siekiant pritraukti tuos specialistus tarp miestų bus didelė“, – įsitikinusi I.Nazarenko.
Prognozuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje, o ypač pajūryje, turėtų vykti teigiamos permainos ir energetikos sektoriuje – steigiamas vėjo jėgainių parkas turėtų sukurti papildomų aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų darbo vietų.
„Bendradarbiaudami su verslų ir pramonės atstovais, esamais ir būsimais investuotojais, uosto įmonėmis, Klaipėdos LEZ atstovais ir įmonėmis, kurios planuoja plėtrą, žinome, kad per ateinančius kelerius metus bus reikalingi 2000–2500 nauji darbuotojai. Taip pat jau žinoma, kad bus plėtojami vėjo jėgainių projektai Baltijos jūroje, kurie sukurs iki 1300 darbo vietų statybos, aptarnavimo, tolimesnės eksploatacijos etapuose, o tai turėtų reikšmingai paveikti darbo rinką Klaipėdos regione“, – tvirtina J. Raišytė.
Dar neišnaudotas IT sektoriaus potencialas
„Sodros“ duomenimis, 2023 m. I ketvirtį Klaipėdos mieste didžiausi vidutiniai atlyginimai buvo mokami vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (2513 Eur), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (2486 Eur), informacijos ir ryšių (2289), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (2216 Eur) sričių darbuotojams.
Pasak I.Nazarenko, Klaipėdos regione didžiulis potencialas yra pridėtinės vertės paslaugų sektoriuje. Šiai sričiai priklauso IT įmonės, kurios jau ir šiandien uostamiestyje moka vienus didžiausių atlyginimų, bet jų kiekis Klaipėdoje, lyginant su kitais didmiesčiais, yra nedidelis.
„Klaipėdoje IT įmonių palyginti su Kaunu ar Vilniumi yra mažiau, konkurencija ne tokia aktyvi – plėstis erdvės yra pakankamai, perspektyvos geros, todėl per artimiausius 10 metų galėtume tapti lyderiaujančiu regionu“, – sako I.Nazarenko.
Laikosi pirmame trejetuke
Vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje nusileido Vilniaus, bet buvo didesnis nei Kauno apskrityje elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (1880 eurų mėnesinis darbo užmokestis), transporto ir saugojimo (1650 eurų), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (1198 eurų) sektoriuose.
„Keliuose sektoriuose pirmaujame, o kituose vos atsiliekame nuo kitų didmiesčių, bet žvelgiant į visumą siūlome konkurencingus atlyginimus – bendras Klaipėdos vidutinio atlyginimo vidurkis skiriasi vos 26 Eur nuo Kauno. Jei galvotume ir apie pragyvenimo išlaidas (perkamąją galią), tai klaipėdiečiai net ir gaudami mažiau neretai disponuoja didesnėmis lėšomis“, – teigia I. Nazarenko.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2023 metų II ketvirtį buvo 1234 eurų „į rankas“, Vilniuje – 1405 eurų, Kaune – 1263 eurų, Klaipėdoje – 1237 eurų.
Šiais metais „Korn Ferry“ atliktoje Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimo apžvalgoje matyti, kad pagal išmokamą atlyginimą Klaipėda tvirtai laikosi pirmame daugiausiai mokančių regionų trejetuke.
„Pernai metais, lyginant su šių metų pirmojo tyrimo ciklo duomenimis, Klaipėdos regionas buvo antras pagal išmokamą bazinį bei visą piniginį atlygį, o pirmą šių metų pusmetį – trečioje po Vilniaus ir Kauno regionų“, – pristatydama apžvalgą sako „Korn Ferry Digital“ komandos vadovė Baltijos šalims Renata Vėbrienė.
