„Paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašas atnaujintas galvojant tiek apie būtinybę išskirti aiškesnius prioritetus, tiek apie lengvesnes ir aiškesnes sąlygas būsimiems pareiškėjams. Vien išreikšti susirūpinimo paveldu neužtenka – realiems pokyčiams būtini aiškūs prioritetai, veiksmingi finansavimo mechanizmai, nuolatinis ryšys su bendruomenėmis, paveldo objektų savininkais. Kviečiame aktyviai naudotis galimybe finansavimui gauti ir visiems drauge gaivinti bei puoselėti mūsų šalies vertybes“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Apraše išskirtos trys kultūros ministro įsakymu nustatytos prioritetinės kultūros paveldo sritys: į jas, be medinės architektūros bei dvarų paveldo, nuo šiol patenka ir inžineriniam (techniniam) paveldui priskiriami objektai.
Svarbus pokytis atsirado ir išplėstame kriterijų sąraše: į jį įtraukti objektai, atitinkantys kultūros paveldo objektų tvarkybos regionuose (apskrityse) prioritetus. Tai sudarys geresnes sąlygas dėl finansavimo konkuruoti regionuose esantiems mažesniems ar privatiems objektams, kurių galimybės prisidėti prie tvarkybos darbų savo lėšomis yra ribotos. Kultūros ministro įsakymu nustatyti šie 2022–2024 m. apskričių prioritetai: Vilniaus – Vilniaus regiono dvarai, tautinių mažumų paveldas, Kauno – tarpukario modernizmo statiniai, Klaipėdos – Mažosios Lietuvos techninis paveldas ir pajūrio medinė rekreacinė architektūra, Šiaulių – istorinių miestelių statiniai ir vėjo malūnai, Panevėžio – mediniai dvarai ir vėjo malūnai, Utenos – istorinių miestelių statiniai, Alytaus – medinis etnografinių kaimų ir istorinių miestelių paveldas, Marijampolės – Sūduvos dvarų kompleksai (parkai ir dvarų ūkinės dalys), piliakalnių tvarkyba, Telšių – istorinių miestelių statiniai ir mediniai dvarai, Tauragės – Mažosios Lietuvos tradicinių statinių kompleksai, piliakalnių tvarkyba.
Paraiškas kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. priima Kultūros paveldo departamentas (KPD). Paraiškas vertins KPD direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaryta ekspertų grupė, kurios skaičius, siekiant didesnės skirtingų sričių ir kompetencijų ekspertų įvairovės, išplėstas nuo penkių iki septynių narių: komisija papildyta Lietuvos savivaldybių asociacijos bei Lietuvos architektų rūmų atstovais.
KPD direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad visi šie pokyčiai sudarys galimybes objektyviau atrinkti tiek šalies, tiek regionų mastu svarbius ir valstybės paramos reikalaujančius projektus. „Ekspertų grupės papildymas, projektų vertinimo skalės diferencijavimas ir prioritetų nustatymas atsižvelgiant į einamuoju laiku regionų, tautinių ir religinių mažumų paveldui aktualias problemas sudarys galimybes gauti paramą platesniam ratui teikėjų, o projektus vertinti išsamiau ir įvairiapusiškiau“, – teigia V.Bezaras.
Paveldotvarkos finansavimo tvarkos aprašas reglamentuoja tiek valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, tiek kultūros paminklų tvarkybą, kuri apima taikomųjų mokslinių tyrimų, remonto, restauravimo, konservavimo, avarijos grėsmės pašalinimo, įskaitant apsaugos techninių priemonių įrengimo, ir kitus neatidėliotinus saugojimo darbus. Pradinės apsaugos objektų (įrašytų į Kultūros vertybių registrą, bet nepaskelbtų saugomais) valdytojai gali teikti paraiškas dėl finansavimo taikomiesiems moksliniams tyrimams, avarijos grėsmės pašalinimo, apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kitiems neatidėliotiniems saugojimo darbams. Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir Šventojo Sosto kultūros paveldo objektų finansavimo sąlygos ir toliau nesikeičia.