Būsima elektros kaina, milijardinių investicijų šaltiniai, net projekto dalyviai – neatsakytų klausimų sąrašas nėra trumpas.
Tik pastaruoju metu, Vyriausybei ir „Hitachi“ parafavus koncesijos (teisės teikti tam tikras viešąsias paslaugas) sutarties projektą, kyla daugiau diskusijų viešojoje erdvėje. Tiesa, garsiau vis dar skamba politikų ginčai, o ne specialistų argumentai. „15min“ tęsia straipsnių apie ciklą apie įvairius šio projekto aspektus.
Galimybės nestatyti nesvarstė
„Istorinis VAE koncesijos parafavimas – tai kelias į pigiausią elektrą, pigesnę negu vėjo jėgainių, biokuro ar dujų deginimu gaunama elektra“, – kovo 30-ąją, kai Vyriausybės ir „Hitachi“ atstovai padėjo parašus ant sutarties projekto, savo „Twitter“ paskyroje parašė premjeras Andrius Kubilius. Jis džiaugėsi, kad atveriamos durys didžiausiai visų laikų investicijai Lietuvoje, kuri turėtų užtikrinti šalies energetikos saugumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos.
Viltys suprantamos. Uždarę Ignalinos atominę elektrinę (IAE), tapome labiausiai Europos Sąjungoje priklausomi nuo importuojamos elektros energijos. Perkame 65 proc. elektros energijos ir 80 proc. žaliavos. Pagal pasaulinius standartus, šalis nėra saugi, jei importuoja daugiau nei 10–15 proc. resursų. Už elektros energiją ir dujas, reikalingas jai gaminti, kasmet išleidžiame bent po 2 mlrd. Lt, – trečdalį planuojamų Lietuvos investicijų į naują jėgainę.
Valdžia tikina, kad visuomenė jos siekius palaiko. Vartant spalvingą įmonės lankstinuką į akis lenda vienas už kitą didesni skaičiai ir tvirtinimas, kad „visuomenė remia branduolinės energetikos plėtrą“. 58 proc. visuomenės mano, kad branduolinė energetika naudinga šaliai, 68 proc. studentų tikisi, kad VAE įdarbins daug kvalifikuotų specialistų, 63 proc. verslininkų ir vadybininkų įžvelgia VAE naudą verslui, 88 proc. Visagino gyventojų remia VAE statybą, 60 proc. mokslininkų mano, jog Japonijos koncerno „Hitachi“ dalyvavimas užtikrins, kad projektas bus baigtas laiku, 66 proc. aplinkinių rajonų (Visagino, Ignalinos, Zarasų) remia atominės statybą. Skaičiai nurašyti iš pernykštės „Spinter“ apklausos, tik nenurodyta, kieno užsakymu ji buvo atlikta.
Rengiantis VAE statybai atlikta 30 paruošiamųjų projektų, daugiausia – įvairios analizės (poveikio aplinkai, radiacinio poveikio, seisminė geologinė, siūlomų statybų aikštelių, infrastruktūros). Tačiau, anot aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“ atstovo Lino Vainiaus, pritrūko svarbiausių tyrimų, pavyzdžiui, nebuvo analizuojamas vadinamasis nulinis variantas (jei AE nebūtų statoma). Jis taip pat išgirdo, kad radioaktyvių atliekų tvarkymas nėra projekto dalis – to bus imtasi po poros dešimtmečių.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vyriausybė tikina, kad atomo priešininkai neatspindi didžiosios visuomenės dalies nuomonės. |
Milijardas be galutinio sutarimo
Vyriausybėje jau pradėti svarstyti su VAE statyba greta nebeveikiančios IAE susiję dokumentai. Ministrų kabinetui teks apsispręsti dėl koncesijos sutarties, verslo plano, Finansų ministerijos išvados dėl sutarties ir finansinės projekto rizikos, įvairių įstatymų projektų. Jei Seimas palaimins koncesijos sutartį, ją planuojama pasirašyti iki birželio 28 dienos. Po to laukia apie 30 mėnesių truksiantys ir maždaug 283 mln. eurų (980 mln. Lt) kainuosiantys projektavimo darbai.
Vėliau būtų skelbiamas naujos AE statybos rangovo konkursas. Tik pasirašius sutartį su juo bei projekto šalims sutarus dėl finansinių įsipareigojimų, būtų pasirašomas galutinis investuotojų įsipareigojimas – ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.
Iki tol procesas gali būti nutrauktas, jei kuri nors iš pagrindinių šalių atsisakytų dalyvauti ar atsitiktų kitas nenumatytas atvejis. Mums tektų iš „Hitachi“ ir kitų projekto partnerių išpirkti jų investicijas.
L.Vainius stebisi tokia veiksmų seka – galutinis sprendimas dėl VAE bus priimtas tik 2015-aisiais, kai jau bus investuota kone milijardas litų į parengiamuosius darbus (kelius ir pan.).
Dabartiniais skaičiavimais, VAE kainuos apie 17 mlrd. Lt, o galutinė kaina paaiškės tik įsteigus bendrą įmonę, taigi po trejų metų. Mūsų šalis pasiryžusi projektui skirti 5–6 mlrd. Lt, kuriuos teks skolintis. Valstybės skola jau artėja prie 50 mlrd. Lt, tad šie skaičiai atrodo įspūdingai. VAE atstovai ramina, kad šios išlaidos netaps valstybės skola, mat daugiau nei pusę sumos ketinama skolintis, pavyzdžiui, iš Japonijos ar JAV bankų, o likusią dalį planuojama finansuoti iš uždirbtų lėšų. Energetikos ministerija skaičiuoja, kad paskolų metinės palūkanos sieks 5–8 proc., grąžinant jas per 18 metų. Garantijų dėl galimų gauti paskolų kol kas nėra. Verslo plane numatyta, jog gali būti pritraukta ir privačių įmonių ar gyventojų lėšų.
Pasak projekte dalyvaujančių Latvijos ir Estijos premjerų, VAE reikalinga, jei atsipirks ekonomiškai. Lietuva tikisi valdyti 34 proc. jėgainės akcijų. Projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkės ir akcijų pasiskirstymas gali paaiškėti tik 2015-aisiais.
Nekorektiška kalbėti apie elektros kainą, kuri bus po 10 metų. Kainą nulemia rinka, - S.Baltuška.
Kiek vis dėlto kainuos elektra?
Kol kas neaiškus visuomenei bene svarbiausias skaičius – kiek teks mokėti už elektrą, kol vyks amžiaus statybos ir kai naujoji jėgainė pradės veikti.
Pagal Lietuvos derybinę poziciją, ji turėtų siekti 17–25 ct/kWh (7–10 ct būtų gamybos sąnaudos, likusios dalies reikėtų paskoloms grąžinti), ilgainiui ji turėtų mažėti. Dujomis kūrenamo naujo Elektrėnų elektrinės bloko pagamintos elektros kaina – maždaug 35 ct/kWh, vėjo jėgainių nustatytas supirkimo tarifas – 28–37 ct/kWh, o biomasės elektrinių – 37–50 ct/kWh.
Tačiau viešojoje erdvėje skamba nemažai skepsio. Antai Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius tvirtina, kad naujos jėgainės gaminama elektros energija bus nekonkurencinga ir turės būti dotuojama. Jis siūlo atsižvelgti į tai, kad VAE bus statoma už skolintas lėšas, kurias teks grąžinti ir dar mokėti palūkanas, taip pat reikia turėti galvoje nuosavo kapitalo sąnaudas, reaktorių galios išnaudojimo koeficientą, galimą statybos brangimą ir gamybos sąnaudų augimą, lėšas atliekų kapavietei įrengti. M.Nagevičius prognozuoja, kad VAE pagamintos elektros vidutinė rinkos kaina iš pradžių turėtų siekti 35–40 ct/kWh. Pernai paskelbtomis Danijos energetikos agentūros „Nordpool“ rinkos prognozėmis, elektros kaina 2025-aisiais turėtų siekti 18 ct/kWh.
VAE išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška stebisi diskusijomis dėl būsimos elektros kainos: „Debatai žiniasklaidoje nėra korektiški, nekorektiška kalbėti apie elektros kainą, kuri bus po 10 metų. Kainą nulemia rinka.“
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau yra optimistiškai pareiškęs, kad VAE gaminama elektros energija bus pigesnė, nei dabar parduodama rinkoje. Tačiau „Hitachi-GE Nuclear Energy“ valdybos pirmininkas Shozo Saito neskubėjo dalyti tokių pažadų: nors atominė energetika yra konkurencinga, jai įtakos turi daug sąlygų.
Milžiniška nauda?
Jėgainė turėtų būti pastatyta iki 2020–2022-ųjų. Jos eksploatavimas planuojamas 60 metų, vėliau mažiausiai 10 metų užtruks uždarymas. VAE atstovų teigimu, per savo veiklos laiką jėgainė duos papildomos naudos visiems mokesčių mokėtojams, į biudžetą mokėdama mokesčius ir 400 mln. Lt dividendų (tiesa, tik atidavus paskolas už statybas – apie 2039 m.). Prognozuojamos įplaukos į biudžetą – 5 mlrd. Lt. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, VAE esą sukurs maždaug 30 mlrd. Lt bendrojo vidaus produkto.
Tiesa,VAE vadovas Rimantas Vaitkus dar prieš pusmetį pripažino: jėgainė dirbs nepelningai. Pagaminta elektra savininkams bus atiduota už savikainą pagal iš anksto sutartas proporcijas, o šie galės ją naudoti patys arba parduoti.
Anot S.Baltuškos, projektas atneš mažiausiai 11 mlrd. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Premjeras Andrius Kubilius tikina, kad vien statybos metu vietos verslas gali tikėtis virš 4 mlrd. Lt užsakymų darbams, medžiagoms ir įrangai. Tuo metu regione esą būtų sukurta iki 6 tūkst. darbo vietų.
Bulgarai nerizikuos
Bulgarija, kaip ir Lietuva, uždariusi sovietmečiu pastatytą atominę elektrinę, taip pat rengėsi statyti naują atominę jėgainę. Tačiau bulgarai, vadovaudamiesi ekonominiais skaičiavimais, prieš kelias savaites atsisakė savo planų.
Premjero Boiko Borisovo žodžiais, šalis negali finansuoti su Rusija vykdomo projekto ir ateities kartoms užkrauti paskolų apmokėjimo naštos. Banko HSBC skaičiavimu, galutinė projekto kaina gali išaugti daugiau nei dukart – nuo 4 mlrd. iki mažiausiai 10 mlrd. eurų.
