Opus klausimas yra graikų pensijos. Europa nori, kad graikai dar labiau jas apkarpytų, nors jos jau mažėjo 40 proc. Graikija siūlo pensijas karpyti perpus mažiau nei siūlo Europa, o likusius pinigus pasiimti iš padidintų mokesčių verslui.
Nors atrodė, kad kompromisas yra ranka pasiekiamas, susitarti vis tik nepavyko. Europa išsiuntė raudonu rašalu išmargintą laišką, kokiu būtų patenkinta tikra mokytoja, kuriame ištaisė ir atmetė beveik visus Graikijos pasiūlymus.
Europa nori, kad Graikija pavėlintų pensinį amžių iki 67 metų dar 2022 metais, o ne 2025 metais. Siūloma, kad nepasiturintiems pensininkams paramos būtų atsisakyta dar 2017, o ne 2018 metais.
Europa išsiuntė raudonu rašalu išmargintą laišką, kokiu būtų patenkinta tikra mokytoja, kuriame ištaisė ir atmetė beveik visus Graikijos pasiūlymus.
Europa taip pat nesutinka su graikų planu padidinti mokesčius verslui, argumentuodama, kad tai pakenks verslui, ir vietoje to siūlo labiau apmokestinti vartotojus.
Atrodo, kad Europa, nors ir siūlo derėtis, to nedaro. Todėl dabar klausimas likęs tik vienas – ar Graikija sutiks su Europos siūlymais? Jeigu ne, Europa neduos pinigų, kurie Graikijai yra būtini, kad galėtų atlikti 1,5 mlrd. eurų mokėjimą dar šio mėnesio pabaigoje. Ir tada Graikija bankrutuos.
Tai yra dar blogiau, nei skamba – Graikijos komerciniai bankai „sėdi“ ant Graikijos vyriausybės popierių. Bankams reikalingos šios obligacijos kaip užstatas mainais į Europos centrinio banko patvirtintas paskolas. Be jų bankai būtų atkirsti nuo paskolų, taigi žlugtų. Graikija turėtų įvesti kapitalo kontrolę ir spręsti, ar panaudoti indėlininkų pinigus bankams gelbėti, ar pasitraukti iš euro zonos, kad galėtų atsispausdinti savo pinigų.
Europa, aišku, visa tai suvokia, todėl nutekina istorijas apie tai, kokia pažeidžiama yra Graikijos finansų sistema. Taip yra daromas spaudimas Graikijos vyriausybei sutikti su kreditorių planu.
Tačiau viena yra sutikti su kompromisu, kuriam nepritari. Visai kas kita yra priimti ultimatumą. Graikijos valdančiajai partijai „Syriza“ būtų pakankamai sunku priimti pačios siūlomus mokesčių padidinimus ir pensijų apkarpymą. Sklando gandai, kad Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis netgi vadovautų kairiųjų maištui prieš likusią valdžią.
Tačiau „Syrizai“ priimti Europos siūlomus pensijų karpymus gali būti apskritai neįmanoma. Jai reikėtų kitų partijų balsų. Ar su tokiu planu „Syriza“ būtų laimėjusi rinkimus? Kam reikalinga prieš diržų veržimosi politiką pasisakanti partija, kuri daro viską, ką liepia Europa, ir tą padarytų bet kuri partija?
Europa Graikijai taip smarkiai apsunkina gyvenimą su specifiniais reikalavimais taupyti, kad atrodo, jog Europa tiesiog stengiasi Graikiją išstumti iš euro zonos dabar pat.
Graikija jau taupo labai daug. Kurį laiką ji net turėjo biudžeto perteklių, kol nereikėjo sumokėti paskolų palūkanų. To būtų užtekę, kad Graikijai nebereikėtų ištiesus rankos prašyti daugiau paramos. Žinoma, tuo atveju, jeigu Europa būtų pamiršusi Graikijos skolas.
Problema yra ta, kad mokesčių kėlimas ir išlaidų karpymas recesijos metu labiau kenkia ekonomikai nei padeda sutaupyti.
P.Krugmano skaičiavimu, 3 proc. BVP prilygstantis biudžeto karpymas, kokį pasiūlė Graikija, priverstų ūkį susitraukti 7,5 proc.
Todėl, nors skola ir būtų mažesnė, jos našta ne mažiau slėgtų pečius ir situacija gal būtų dar sudėtingesnė – juk skolą reikėtų grąžinti. Taip Graikija pati save nugalėtų. Dėl to Tarptautinis valiutos fondas dažnai siūlo daug prisiskolinusioms šalims nurašyti tiek skolų, kad nereikėtų taip smarkiai taupyti.
Tačiau Europa tuo nėra suineteresuota. Ji nori, kad Graikijos biudžeto perteklius vis didėtų, neatsižvelgiant į ekonomines to pasekmes. Be to, su tuo pertekliumi Graikija turi elgtis taip, kaip jai sako Europa.
Niekas nekreipia dėmesio į tai, kad Graikija jau labai smarkiai sumažino savo išlaidas, apkarpė pensijas, reformavo darbo rinką. Europa sugalvoja Graikijai vis naujų reformų.
Jeigu taip bus ir toliau, kodėl Graikija turėtų likti euro zonoje? Susidaro įspūdis, kad Europa bando priversti „Syrizos“ partiją elgtis taip, kaip ji deklaravo nesielgsianti, vien tam, kad įrodytų, kad ECB nereikia nuvertinti. Tai yra žinia ir prieš taupymą pasisakančioms Ispanijos ir Portugalijos partijoms.
Atrodo, kad Graikija tikrai gali pasitraukti iš euro zonos.
