Atidaro ne banko puslapį
„175 eurai Šiaulių Banko klientams“, – tokia reklama pastaruoju metu vis iššoka socialiniame tinkle „Facebook“.
Apmokėtame (tai nurodyta viršuje) įraše matyti tik šis pasiūlymas ir trys vienas prie kito palinkę žmonės.
Žemiau matyti šauktukais užbaigiamos frazės „Esu Šiaulių Banko klientas“ ir „Autorizacija per interneto Banką“. Iš jų reikėtų suprasti, kad dovaną galima gauti prisijungus prie interneto banko.
Tačiau nei aukščiau pateiktas tinklalapio adresas, nei paskyra, iš kurios įrašas paskelbtas, neturi nieko bendro su banku (nepaisant to, kad pastarosios „profilio nuotrauka“ yra jo ženklas).
Paspaudus ant reklamos atsidaro puslapis, kuriame raudoname fone matyti tik įspėjimas, kad jis yra apgaulingas: „Šis tinklalapis gali bandyti priversti jus padaryti ką nors pavojingo, pavyzdžiui, įsidiegti programinę įrangą ar atskleisti asmeninę arba finansinę informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, telefono ar kredito kortelių numerius“.
Tai slepia tinklalapį, kuriame siūlomos finansinės paslaugos. Internete galima rasti Naujojoje Zelandijoje veikiančią bendrovę tokiu pavadinimu, bet jos puslapis atrodo kitaip ir jo adresas yra kitoks.
Atvirkštinė vaizdo paieška rodo, kad reklamoje matoma tikrai Šiaulių banko naudota nuotrauka, pakeitus joje įrašytą tekstą.
Šia fotografija lygiai prieš ketverius metus buvo iliustruotas įrašas, kad vienas britų žurnalas Šiaulių banką pripažino geriausiai klientų pasitenkinimą užtikrinusiu banku Lietuvoje ankstesniais metais.
Pirmiausia – atsargumas
Apgaulingas siūlymas iš banko gauti 175 eurus „Facebook“ plinta jau ne pirmą mėnesį. Jo atstovai jau lapkričio pabaigoje pranešė pastebėję finansinių sukčių imituojamas Šiaulių banko reklamas, kuriomis siekiama įtraukti į netikras loterijas, siūlomas finansinis atlygis už apklausas.
Klientai įspėti būti budrūs ir pirmiausiai įvertinti, ar reklamą paskelbė pats Šiaulių bankas.
„Nespauskite nepatikimų reklamų. Šiaulių bankas nesiūlo klientams pinigų ar kitų vertingų prizų už atliekamas apklausas ar dalyvaujant kitose loterijose, nesiunčia nuorodų ir neprašo prisijungti prie savo paskyrų bei atskleisti banko kortelės ar sąskaitos numerio ir prisijungimo duomenų“, – patikino jo atstovai.
Jungiantis prie interneto banko ar kito tinklalapio, kuriame gali reikėti asmeninių prisijungimo duomenų, siūloma patikrinti, ar adresas yra teisingas (fiktyvių tinklalapių adresas gali skirtis vos viena raide). Rekomenduojama reikiamo puslapio adresą (šiuo atveju – www.sb.lt) į naršyklės adreso laukelį suvesti patiems, užuot paspaudus siūlomą nuorodą.
Banko atstovai taip pat įspėjo su programėlėmis „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ netvirtinti jokių mokėjimų, kuriuos inicijavo ne pats žmogus: „Bet koks duomenų pateikimas banko vardu prisistatančių asmenų prašymu gali lemti vagystę iš jūsų sąskaitos.
Šiaulių bankas niekada neprašo jūsų pateikti prisijungimo prie sąskaitos ar mokėjimų tvirtinimo duomenų.“
Galimai organizuoja iš užsienio
Šiomis dienomis bankas vėl atkreipė dėmesį į padažnėjusius sukčių bandymus išvilioti pinigus pasinaudojant suklastotomis reklamomis socialiniuose tinkluose. Nors toks apgaulės būdas nėra naujas, nusikaltėliai esą sugalvoja vis įvairesnių jo formų.
Taip pat skaitykite: Socialiniuose tinkluose plinta suklastotos bankų reklamos: patikėję gali skaudžiai nudegti
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui atkreipė dėmesį į pastaruoju metu daugiausia „Facebook“ plintančias suklastotas reklamas, kuriose siūlomas atlygis už dalyvavimą apklausoje.
Pirmas jos pavyzdys buvo pastebėtas maždaug prieš du mėnesius, vėliau būta daugiau bandymų taikyti panašią schemą, rašoma pranešime spaudai.
Paspaudę reklamą žmonės esą perkeliami į anketos pildymo langą, po to nukreipiami į fiktyvų banko tinklalapį, kuriame suvedus prisijungimo prie interneto bankininkystės ar mokėjimo kortelės duomenis sukčiai juos pasisavina.
Tai padarius tenka palaukti, o kol vyksta „prisijungimas“, naudodami gautus duomenis, sukčiai jungiasi prie kliento banko paskyros, kurioje inicijuoja operacijas. Budrumą praradęs klientas tuo metu tvirtina išeinančias mokėjimo operacijas manydamas, jog tvirtina prisijungimą.
D.Kolmatsui žodžiais, esama ženklų, kad ši nusikalstama veika gali būti organizuojama iš užsienio.
Kaip atrodo anketa, kurią Šiaulių banko klientai prašomi užpildyti, galima pamatyti šiame įraše, kurį neseniai paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.
15min verdiktas: melas. Šis siūlymas laimėti pinigų yra apgaulė. Šiaulių bankas paneigė siūlęs ką nors panašaus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
