„Ar dabar pats metas pirkti bitkoinus?“, „Netrukus bitkoino kaina pasieks naują rekordą“, – tokiais ir panašiais teiginiais pastaruoju metu imta raginti investuoti į šią kriptovaliutą.
Teiginiai grindžiami argumentais, esą bitkoinas turėtų brangti dėl vadinamojo „padalinimo“, įvykstančio kartą per ketverius metus. Padalinimas numatomas pirmadienį apie 22 val. Lietuvos laiku.
Tačiau šis techninis veiksmas iš esmės niekuo nekeičia bitkoino vertės ir tokie teiginiai nėra pagrįsti – dėl padalinimo galimas net ir priešingas scenarijus.
Paveiks kriptovaliutos kasėjus
Kad suprastume, kuo yra reikšmingas šis retas kaip kometos pasirodymas įvykis, reikia šiek tiek intuicijos, kaip veikia pats bitkoinas.
Kuriant bitkoiną norėta, kad sistema nepriklausytų nuo kažkokios vienos institucijos ir būtų nepriklausoma. Todėl bitkoino pavedimų tvirtinimas ir įrašų saugojimas buvo pagrįstas kompiuteriniais skaičiavimais.
Bitkoinų kasimą galima palyginti su „Rubiko kubo“ sukiojimu: įsivaizduokite, kad visi bitkoino tinklą aptarnaujantys „kasėjų“ kompiuteriai varžosi, kuris greičiau sudėlios „Rubiko kubą“ – tik ne įprastą, o tūkstančius kartų didesnį ir sudėtingesnį. Šis „kubas“ sukonstruojamas įrašant atliktus pavedimus bitkoinais – norint juos patvirtinti, reikia rasti „kubo“ sprendinį.
Pirmasis „kubą“ išsprendęs „kasėjas“ gauna bitkoinų – uždarbį. Tada visas pasaulis imasi naujo „kubo“ su naujais pavedimais, kurį vėl reikia sukioti. Naujas „kubas“ sukonstruojamas paimant prieš tai buvusio kubo sprendimą ir įtraukiant naujus pavedimus bitkoinais – sistema pateikia tokio sudėtingumo „Rubiko kubą“, kurį išspręsti visame pasaulyje užtruktų vidutiniškai apie 10 minučių.
Kuo daugiau „kubo sukiotojų“, arba kasėjų, tuo sudėtingesnis „Rubiko kubas“ bus pateiktas. Ir atvirkščiai, jei „kasėjų“ nedaug, pateikiama matematinė problema taip pat bus paprastesnė. Kuo daugiau tinkle kompiuterinės įrangos, tuo sudėtingesnius skaičiavimus reikia atlikti.
Iš pažiūros, toks darbas atrodo beprasmis resursų švaistymas, bet taip bitkoino kūrėjai sudėliojo šią sistemą – kad joks vienas asmuo negalėtų užvaldyti bitkoinų blokų grandinės. Visiems labai lengva patikrinti, ar „Rubiko kubas“ išspręstas teisingai. Tačiau labai sudėtinga būtų įsirašyti sau 1000 bitkoinų ir pagal patvirtintas taisykles išspręsti gaunamą „Rubiko kubą“ – visi pasaulio kompiuteriai jau bus išsprendę bent kelis „kubus“ – bitkoino blokus – į priekį.
Tad visą blokų grandinę, arba vadinamąjį blockchain, galima įsivaizduoti kaip ilgą liniją tokių „Rubiko kubų“. Pirmieji buvo visai paprastučiai, o dabar sprendžiami – itin sudėtingi.
Iš pradžių buvo 50, dabar – 6,5 bitkoino
2009 metais už kiekvieną išspręstą kubą, arba bloką, laimėjusiam „kasėjui“ tekdavo 50 bitkoinų – taip ši kriptovaliuta buvo leidžiama į rinką.
Bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto sugalvojo tokį protokolą, kad bitkoinų „spausdinimas“ nebūtų beribis – kas 210 tūkstančių blokų, arba maždaug kas ketverius metus, įvyksta šio uždarbio padalinimas per pusę.
Pirmasis padalinimas per pusę įvyko 2012-ųjų lapkričio 28 dieną – nuo tada kas 10 minučių vienas laimingasis „kasėjas“ gaudavo po 25 bitkoinus. Tuomet bitkoinai kainavo kelis dolerius ir jais domėjosi šios rinkos entuziastai.
Antrasis padalinimas įvyko 2016 metų liepos 9-ąją – nuo tada kasėjai gauna po 12,5 bitkoino. Palyginimui, kai vyko antrasis padalinimas, bitkoinas kainavo kainavo apie 650 dolerių, tad visų pasaulio kasėjų tuometinis uždarbis susitraukė nuo maždaug 16 tūkst. iki 8 tūkst. dolerių per 10 min. Šiuos praradimus greitai kompensavo tuomet augusi bitkoino kaina.
Dabar, 2020 m. gegužės 11-ąją, kasėjų uždarbis sumažės iki 6,25 bitkoino. Žinoma, kasėjams reikalinga reali valiuta, kuria galima susimokėti už naudojamą elektrą. Kai bitkoinas kainuoja apie 8000 dolerių, visų pasaulio „kasėjų“ uždarbis pirmadienį sumažės nuo 100 tūkst. dolerių iki 50 tūkst. dolerių per 10 minučių.
Tai vis dar 6 kartus daugiau, lyginant su 2016-aisiais, tačiau nuo tada pasaulyje radosi vis daugiau „kasėjų“. Nuo antrojo padalijimo į tinklą sujungtų skaičiavimo pajėgumų apimtis išaugo daugiau nei 80 kartų, rodo bitinfocharts.com duomenys. Atitinkamai sudėtingesnės ir skaičiavimo problemos, kurias reikia išspręsti „kasėjams“.
Nors uždarbio mažėjimas per pusę jau buvo atsitikęs du kartus, tačiau šį sykį į rinką nebeplūsta nauji bitkoinų pirkėjai.
Nelikus deguonies žuvys dūsta
Bitkoinų kasėjai yra šios kriptovaliutos „stuburas“: nuo jų priklauso sistemos patikimumas ir veikimas apskritai. Itin sudėtinga prognozuoti, kas atsitiks, kai jie pamatys, kad jų uždarbiai nebeatperka elektros energijos sąnaudų.
Įsivaizduokite didelį uždarą akvariumą, kuriame žuvims tiekiamas deguonis. Kiek žuvies jame galėtų išlikti dvigubai sumažinus deguonies tiekimą? Ar liktų dvigubai mažiau žuvies? O gal pirmiau uždustų beveik visos kartu, o tik tada išlikusios gyvos pamažu užpildytų nišą?
Panašūs sutrikimai galimi ir bitkoino rinkoje. Jei daug kasėjų staiga išjungtų savo kasimo įrangą, bitkoino tinklas įstrigtų. Vietoje įprastų 10 minučių, per kurias patvirtinamas naujas blokas su pavedimais, gali tekti laukti ir valandas, kol bus patvirtintas naujas blokas.
Bitkoinas yra save balansuojanti sistema – ilgainiui viskas vėl grįžtų prie įprastų 10 minučių, pritaikant „sudėtingumą“ prie pasikeitusių apimčių rinkoje.
Vis tik bitkoino kasimo „sudėtingumas“ peržiūrimas kas 2016 blokų, arba maždaug 14 dienų. Jei staiga kasėjų nebeliktų, šis laikotarpis gali išsitęsti dėl to, kad sudėtingus blokus „iškasti“ užtruktų gerokai ilgiau nei 10 minučių.
Pvz., jei 90 proc. kasėjų staiga pasitrauktų iš rinkos, užtruktų nebe 14, o 140 dienų, kol būtų atliktas tas pats darbas ir perskaičiuotas sudėtingumas – tuo laikotarpiu pavedimai įstrigtų.
Rinkoje galima netgi sudėtingesnė reakcija. Nebelikus uždarbio sąskaitoms apmokėti, baiminamasi galimos „mirties spiralės“ scenarijaus, kuris galėtų atsitikti, jei savo įrenginius vienu metu išjungtų visi.
Galbūt tai ir nėra realu. Rinkos dalyviai tikina, kad kasėjai neskubės išjungti net ir nuostolingų įrenginių, nes jie kurį laiką dar veiks dėl įsipareigojimų nupirkti tam tikrą kiekį elektros.
Patys bitkoinų kasėjai tikisi, kad, kaip ir anksčiau, dėl sumažėjusios pasiūlos bitkoino kaina pakils ir kasti vėl apsimokės.
Tačiau vargiai tikėtina, kad rinkoje staiga atsirastų daugiau pirkėjų vien dėl to, kad vyksta techniniai pokyčiai ar aptarnaujanti infrastruktūra mažiau apmokama.
Jau šiuo metu didžioji dalis visų bitkoinų yra „iškasta“ – daugiau nei 18 milijonų bitkoinų iš protokole numatytų 21 milijono. Kasdieniai kainų svyravimai bitkoino rinkoje gerokai didesni nei vadinamoji bitkoino infliacija – tempas, kuriuo nauji bitkoinai leidžiami į rinką.
Didėja galimos atakos prieš visą tinklą rizika
Nepaisant bitkoinų šalininkų argumentų apie šio tinklo saugumą, nepriklausomumą ir patikimumą, tendencijos rinkoje buvo priešingos jų teiginiams. Vietoj plačiai išskaidyto kasėjų tinklo, jie ėmė telktis į susivienijimus.
Kaip anksčiau minėta, ataka prieš bitkoiną būtų galima turint daugiau nei pusę visos „kasimo“ skaičiuojamosios galios.
Jau šiuo metu trys susivienijimai turi daugiau nei pusę bitkoino kasimo pajėgumų: „F2Pool“ (21 proc.), „Poolin“ (17,5 proc.) ir „AntPool“ (13,5 proc.), rodo btc.com duomenys.
Vienintelėje Kinijos provincijoje yra sutelkta daugiau nei pusė bitkoino skaičiavimo pajėgumų, o iš viso Kinijai tenka apie du trečdalius skaičiuojamosios galios, anksčiau skelbė thenextweb.com.
Jei didelė dalis bitkoino kasėjų pasitrauktų iš rinkos dėl mažėjančio uždarbio, „vienose rankose“ turima bitkoino kasimo apimčių koncentracija gali dar labiau išaugti.
Kai bitkoino blokų grandinės kontrolė atsidurtų vienose rankose, skaičiavimo kontrolę turintis susivienijimas teoriškai galėtų organizuoti ataką prieš visą bitkoino protokolą – pvz., „prirašyti“ bitokinų sau, persivesti svetimus bitkoinus, ar lemti bitkoino skilimą, protokolo keitimą. Iš esmės nuo tokio kasėjo priklausytų tolesnis bitkoino likimas.
Atsargiai reikėtų vertinti „begalinio“ kainos augimo pažadus
Bitkoino vadinamąjį padalinimą apie kriptovaliutas rašanti žiniasklaida dažnai tapatina su galimu bitkoino kainos augimu. Praėjusią savaitę bitkoino kaina išties augo apie 20 procentų ir viršijo 9000 dolerių. Pirmadienį ryte bitkoinas kainuoja 8600 dolerių, jo kaina krenta.
„Manome, tikėtina, kad kaina išaugs virš 10 tūkstančių dolerių dar prieš pat padalijimą“, – „Forbes“ cituoja Simoną Petersą, bitkoino ir kriptovaliutų analitiką iš „eToro“.
Anot jo, „buliai“ (besitikintieji kainų augimo) rinkoje nelaukia ir padalijimo efektą įvertina iš anksto.
Tačiau kiti rinkos dalyviai nemano, kad kainos yra susijusios su padalijimu.
„2016-aisiais aš nedalyvavau kainos padalijime, ir, viską įvertinus, tai nebuvo didelis įvykis. Tikrasis kainų ralis įvyko po 18 mėnesių“, – primena „BinanceUS“ vadovė Catherine Coley.
Iš esmės, kai naujų bitkoinų leidimas į rinką yra ribotas, šios kriptovaliutos kainas nulemia balansas tarp norinčių jį nupirkti ir norinčių jį parduoti – elementari paklausa ir pasiūla.
Kriptovaliutos rinkos entuziastai tikisi, kad dėl COVID-19 epidemijos pasaulyje veikiančios skatinimo priemonės nukreips lėšas į kriptovaliutas. Egzistuoja ir priešingas požiūris – mažėjant pajamoms ir perkamajai galiai gali likti mažiau lėšų pirkti ne pirmo būtinumo prekėms. Tačiau tai gali paveikti bitkoino kainas nebent trumpuoju laikotarpiu.
Ne kartą rašyta apie milžiniškas kriptovaliutų elektros sąnaudas, neefektyvumą, mažą spartą, nepatogumą, didelę pavedimų kainą ar apgaules rinkoje. Nepaisant to, kriptovaliutos randa vietą ir užima savo nišą rinkoje. Ilguoju laikotarpiu bitkoino poreikis ir nauda nulems, ar šis instrumentas bus reikalingas – nuo to priklausys ir jo kaina.
Autoriaus nuomonė nėra pasiūlymas pirkti ar parduoti finansines priemones, sprendimus priimate savo rizika.
