Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte taip ir parašyta – vietoje „penkių“ įrašyti „trijų“.
Finansų ministerijos parengtame projekte teigiama, kad tai daroma atsižvelgiant į ES ir pasaulines tendencijas griežčiau riboti asmenų tarpusavio mokėjimus grynaisiais pinigais dydžius. Be to, taip siekiama kovoti su šešėline ekonomika, kai atsiskaitymai vyksta grynaisiais pinigais.
Dar 2015 metais parengtame įstatyme buvo siūloma riboti atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkstančių eurų, tačiau pataisos į Seimo plenarinių posėdžių salė taip ir nepateko.
Beje, Lietuvos bankas jau anksčiau yra siūlęs leisti fiziniams asmenims atsiskaityti grynaisiais tik iki 3 tūkstančių eurų. Dabartinis finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau yra dirbęs Lietuvos banke.
Siūloma, kad nauji ribojimai įsigaliotų nuo 2018 metų sausio 1 dienos.
Lietuvoje daugiausia grynaisiais pinigais atsiskaitoma automobilių turgavietėse.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai kelia abejonių būdas, kaip tai ruošiamasi įgyvendinti.
„Finansų Ministerijos intencija gera ir džiugina, nes bando mažinti šešėlį. Abejonių kelia tik būdas. Tokios valstybės kaip Liuksemburgas, Airija, Austrija, UK ir kt. neriboja atsiskaitymų grynais ir dėl to yra patrauklesnės verslui“, – teigiama Asociacijos kolegijos nario Laimio Jančiūno komentare.
Jis teigia neturintis duomenų, kad šioje šalyse šešėlinė ekonomika būtų didesnė nei pavyzdžiui Graikijoje, kur riba yra 500 EUR. „Toks ribojimas paveiks legaliai veikiančias įmones, kurios pajamas gauna grynais. Dalis jų išmokėjimus vykdė grynais pinigais, rašydamos kasos išlaidų orderius. Didės jų kaštai, įmonės bus priverstos naudotis bankų ir inkasatorių paslaugomis. Tikėkimės, kad tokių įmonių bus mažai“, – rašo jis.
L.Jančiūnas mano, kad remontuojantis būstą ar mokant už nuomą dalis žmonių ir toliau atsiskaitinės grynais ir vengs mokesčių.
