Saulėtekio slėnyje antrus metus buvo įgyvendinama tarptautinė verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“, kur jaunimas iki 29 metų galėjo sužibėti savo idėjomis dar net neturint jokios konkrečios vykdomos veiklos – čia idėjas bandoma privesti iki startuolių, iš kurių vėliau išgyvena koks dešimtadalis. Balandį buvo atrinktos penkios geriausios idėjos.
Slėnyje jau išaugo tokie prekių vardai kaip „Deeper“, kurianti išmaniuosius sonarus, ar interneto žurnalas „Bored Panda“, o šiuo metu inkubuojamas visą pasaulį žavintis „Oxipit“ projektas – dirbtiniu intelektu pagrįstas rentgeno nuotraukų analizavimas, skirtas greičiau ir tiksliau nustatyti ligas.
L.Kaušpadienė pripažįsta, kad svarbiausia šioje programoje yra jaunimo ugdymas ir lavinimas, o jei iš to gims ir tvaraus verslo idėja – tuo geriau.
Tačiau kad idėjos realizuotųsi iki sėkmingo verslo, reikia tvirtos komandos ir „nebijančių“ pinigų.
– Kaip šiuo metu sekasi Saulėtekio slėniui?
– Pats parkas buvo įkurtas prieš 15 metų, čia yra integruotas mokslo ir studijų centras. Dabar tai didžiausia talentų bendruomenė Baltijos šalyse, tai žinių trikampis: kartu veikia studijos, mokslas ir verslas. Čia apskritai sukaupta 80 proc. Lietuvos mokslinio potencialo, yra du universitetai, VU, VGTU, keturi atviros prieigos centrai, penki mokslų centrai.
Ir mes, kaip mokslo parkas, atstovaujame verslo dalį slėnyje. Dabar pas mus yra 55 įmonės, o nuo pat pradžios jų buvo 177-ios. Virš 100 startuolių pas mus augo, užaugo, ir išėjo.
Dabar vasarą atrodo tuščiau, bet patalpos šiaip visuomet būna užpildytos (rodo į atvirą erdvę) – čia bent trys įmonės startavo, tuomet perėjo į verslo inkubatorių.
Bent jau Lietuvoje tas rizikos kapitalas labai atsargiai investuoja.
Turime sėkmės istorijų: „Deeper“ pas mus užaugo, „Bored Panda“ pas mus išaugo iš inkubatoriaus.
Inkubatorius – tai maži kabinetukai antrame aukšte, kuriuos pradedančios įmonės gauna lengvatinėmis sąlygomis ir būna juose, kol sustiprėja, užsiaugina raumenis, ir tuomet gali plėstis. Kai jos nebeišsitenka savame kailyje ir nebeturime ką pasiūlyti – išplaukia į platesnius vandenis.
– Ką jauni pradedantys verslininkai čia gali gauti, ko tikėtis?
– Mūsų paslaugos yra kelių dalių. Viena dalis – infrastruktūrinė dedamoji. Suteikiame patalpas inkubatoriuje žemesne nei rinkos kaina. Kita dalis – visos inovacijų paslaugos: pagalba ieškant partnerių, finansavimo, išeinant į tarptautines rinkas. Mes patys turime pakankamai platų partnerių tinklą, pristatome įmones parodose, važiuojame į verslo misijas, kuriose įmonės suranda partnerių ar klientų. Pernai įmonę buvome į Kiniją išvežę trims mėnesiams.
Įmonėms tai yra subsidijuojama – kainuoja arba labai nedaug, arba iš viso nekainuoja.
– Tai finansuojama biudžeto pinigais?
– Taip – būna ir su struktūriniais pinigais. Labai dažnai būna, - kai startuoliai tik pradeda dirbti, jie dirba tik ties savo produktu ir neturi laiko niekam daugiau. Mes ir norime juos tempti kažkur plačiau, kad jie plėstų savo tinklą ir pažinčių ratą. Kas mėnesį rengiame verslo pusryčius skirtingomis temomis, kurios aktualios verslui.
geriausios pradedančiųjų versilininkų idėjos „Futurepreneurs“ konkurse
- Du apdovanojimus nuskynė internetinė platforma „Farmbridge“, kurioje būtų galima įsigyti vietinių gamintojų augintos ir pagamintos produkcijos. Ši aplikacija suteiktų galimybę pirkti šviežiausius produktus, natūraliai užaugintus Lietuvoje, iš vienos vietos.
- „Edtech team“ pasiūlė mobiliąją aplikaciją tėvams, suteikiančią aktualią ir iškart panaudojamą ugdomojo pobūdžio informaciją, skatinančią kritinį ir kūrybinį vaikų mąstymą.
- „HemCup“ sprendžia neperdirbamų popierinių puodelių perteklinio vartojimo problemą ir nori pasiūlyti rinkai perdirbamą vienkartinį puodelį, pagamintą iš kanapės pluošto.
- „LAMA“ sprendžia smulkių „čia ir dabar” daiktų skolinimosi problemą ir kuria platformą, kuri sujungtų skolintoją su pasiskolinusiuoju per kuo trumpesnį laiką. Grindžiama žiedinės ekonomikos idėjomis.
- „Sandy Clean“ kuria aparatą, į kurį įmetus šiukšlių, mainais galima gauti kuponą ar žetoną, suteikiantį nuolaidą tam tikroje parduotuvėje. Šie aparatai turėtų būti pastatyti paplūdimyje kaip priminimas žmonėms, jog jie privalo susitvarkyti ir palikti aplinką švarią.
– Ar šiuo metu perspektyvoje matote dar vieną „Deeper“ ar kitą sėkmės istoriją?
– Taip, turime. Turime „Oxipit“ – tai kylanti žvaigždė. Jie kuria dirbtinį intelektą medicinos srityje, kiek žinau, pagrindinis plėtojamas produktas – jie skenuos rentgeno nuotraukas ir be žmogaus įsikišimo galės diagnozuoti ligą, vykstančius pakitimus.
Turime taip pat „Femtika“. Galbūt teko girdėti projektą „Nano Jesus“ – tai prakartėlė, kuri telpa ant plauko. Ją popiežiui numatyta dovanoti, o gal jau ir padovanojo. Jie turi savo laboratoriją pirmame aukšte, kur tokią prakartėlę pagamino – ji plika akimi nematoma visiškai, net žodis dulkelė netinka. Tačiau tai viešieji ryšiai – jie kuria labai mažas nano struktūras, kurias ketina pritaikyti įvairiose srityse, medicinoje – kurti mikro robotus, kurie galbūt kraujagyslėse geriau išnešiotų vaistus ir panašiai.
Taip pat turime „Saulės grąžą“ – jie dirba atsinaujinančių išteklių srityje. Jie turi sukūrę prietaisą „Nectarsun“, kuris skirtas vandens pašildymui nuotoliniu būdu. Ji galima reguliuoti išmaniuoju telefonu. Toks prietaisas tinka namų ūkiams.
Apskritai, visos įmonės daugiausia savo paslaugas teikia užsieniui. Lietuvoje, kai ugdome jaunimą – visada reikia orientuotis į užsienį, nes pas mus rinka per maža. Ir perkamoji galia mažesnė, ir nepilni trys milijonai žmonių neleis pasiekti didesnės apyvartos, kuri leistų startuoliui greitai augti.
– Pakalbėkime apie problematiką. Kartais atrodo, kad įvairių inkubatorių ir startuolių centrų – dabar ant kiekvieno kampo. Tačiau ko trūksta, kad užaugintume savo sėkmės istoriją, prilygstančią „Skype“?
– Dabar labai madinga sakyti – yra pinigų, nėra gerų idėjų. Bet iš tiesų taip ir yra. Tam ir organizuojamos tos programos, kuriami centrai. Tiek SEB, tiek „Lietuvos energija“ į tai investuoja, masiškai organizuojami hakatonai – kad tik daugiau tų idėjų atsirastų. Ir iš tų visų idėjų kažkuri pasirodo, iškyla, užauga.
Turime ir dar vieną problemą – ją turi visa Europos Sąjunga – tai rizikos kapitalo fragmentacija. Rizikos kapitalo yra pakankamai daug, ir Lietuvoje tų fondų yra du, bet jie investuoja po pakankamai mažai. Ir bent jau Lietuvoje tas rizikos kapitalas labai atsargiai investuoja.
– Rizikos kapitalo fondai nori iškart būti garantuoti uždarbiu?
– Jie nelabai nori rizikuoti, nors vadinasi rizikos kapitalu. Bet dabar jau situacija keičiasi. Ir iš tiesų – paleista nemažai struktūrinių programų, tik pradedantiesiems verslininkams, aišku, pusę lėšų vis tiek reikia gauti patiems, kad galėtum lėšų iš fondo pritraukti.
Tačiau ateina investuotojų ir iš svetur. Kartais darome susitikimus su įmonėmis ir investuotojais vienas prieš vieną, jie čia žiūri, į ką gali investuoti. Ir iš JAV, ir iš Didžiosios Britanijos turėjome, rašo skautai ir iš Vokietijos.
Mes patys gauname kartą ar du kartus per savaitę kvietimų iš akseleratorių – duokit mums startuolių. Dėl tų startuolių kova yra tarptautinė, ne vietiniu mastu.
– Ar valstybei apsimoka tokios investicijos, į centrus, į skatinimą, į verslumo mokymus?
– Na, čia kaip ir tas anekdotas – kur vienas vadovas kalbasi su kitu vadovu ir skundžiasi, žinai, ką aš investuosiu į savo darbuotojus, jų kvalifikacijos kėlimą, o jie ims ir išeis? Jam atsako – taip, bet įsivaizduok, kas bus, jei neinvestuosi ir jie liks – ką tu darysi?
Tad investuoti iš tikrųjų reikia. Investicijos į inovacijas bet kokiu atveju yra rizika – darai investiciją, ir jau loterija – laimės ar nelaimės. Kaip ir visur, iš visų startuolių, tik vienas iš dešimties patampa tikru startuoliu, o devynios idėjos žlunga.
Tai daug kam numuša ūpą – nebenoriu daryt, nes pralaimėjom konkursą. Net ir mes patys kartais teikiame paraišką, ir nelaimim – nebesinori bandyt. Bet tada pamąstai, - palauk, juk mes ugdomi toleruoti riziką – nebijoti jos.
Pas mus vis dar likusi tokia kultūra iš anksčiau – jei jau suklydai, žlugai, esi nevykėlis. Na, iš tikrųjų ne. Amerikoje startupus tie patys žmonės kepa vieną po kito – jei vienas nepavyko, nurašiau, imuosi kito ir važiuoju toliau. Jei pavyks, turėsiu žvaigždę, ir smagu.
– Kaip vertinate, yra potencialo verslo idėjoje ar ne?
– Tokiam vertinimui turime kriterijus, tokius kaip inovatyvumas, naujumas, rinkos perspektyva, po to - plėtros perspektyva, kokia yra pati komanda, jos motyvacija, ir panašiai.
– O gal galima vertinti ir atvirkščiai – kada nesėkmės receptas užprogramuotas?
– Jeigu komanda tarpusavyje nesusišneka, tada tikrai taip. Nes komanda yra gal net ir svarbesnė nei pati idėja – jei gera komanda ir jai viena idėja nepavyko, ji įgyvendins kitą. Būna labai daug idėjų, kurios iki galo neišvystytos.
– Gal turite rekomendacijų pradedantiesiems verslininkams – kokios pagalbos jiems dairytis? Kur kreiptis?
– Šiaip jie ir patys atsirenka, kiekvienas atskiras akseleratorius turi tam tikras savo temas. Svarbiausia įmonei – motyvacija.
Tarp naujų priemonių, ką verta paminėti – Ūkio ministerija paskelbė, kad mūsų programa „Futurepreneurs“ laimėjo Europos verslininkystės skatinimo nacionalinį apdovanojimą. Tad dabar galėsim dalyvauti konkursuose europiniu lygmeniu, programa pateikta svarstyti Europos Komisijai, galbūt laimėsime.
Dar yra tokia priemonė „Inospurtas“ – man regis, du kartus buvo organizuojamas konkursas „Ieškomas inovatorius“. Vėlgi teikiamos idėjos Lietuvos inovacijų centrui, ir ekspertai vertina, atrenka, tačiau tuomet jau turi steigti įmonę, kuri gali pretenduoti į inkubavimą, akseleravimą. Pas mus kaip tik viena įmonė šiuo metu yra akseleruojama iš šio projekto.
Taip pat neseniai pasibaigė akseleravimo fondo konkursas, – kas laimėjo, dar nėra aišku.
Koinvesticinės komandos bendradarbiauja su „Verslo angelais“, nemažai dirba ir investuoja. Atsiranda vis naujų priemonių.
– Jūsų pradėto verslumo skatinimo programą „Futurepreneurs“ bus tęsiama ir trečius metus – ką ji leido pasiekti?
– Pasiekti pavyko daugiau, nei planavome. Tai jaunimui skirta programa – kurti tvariam verslui, kuris darytų teigiamą poveikį ekonomikai, socialiniams aspektams, visuomenei ir aplinkai
Lietuvoje to tvarumo judėjimo dar nelabai yra, mes nelabai to jaučiame, bet jei nuvažiuotumėte į Vakarų Europą, jau nekalbant apie Kiniją, kur per debesis žmonės nemato saulės, ten tos problemos labai gajos. Ekonomikai kylant, tai ateis ir iki mūsų, tačiau norisi užkirsti tam kelią ir tokį judėjimą skatinti jau dabar.
Norisi, kad jaunimas jau dabar keistų savo mąstymą, kad kurtų tvarų verslą, ne tik tokį, kur tik perku-parduodu, bet kad kurtų pokyčius.
Jau pirmaisiais metais sumušėme visus siektus rodiklius.
Gavome 750 jaunuolių paraiškų per dvejus metus, buvo sukurtos 33 komandos, pritraukėme labai daug verslo atstovų.
– Kaip ši programa veikia?
– Programa prasideda starto diena, ir paskui 3 mėn. vyksta intensyvūs mokymai su verslo mentoriais, lektoriais. Pats verslas įsijungia keliomis prasmėmis – jie skiria savo mentorius, kad padėtų jaunimui plėtoti ar spręsti verslo problemas, be to, įmonės įsteigė piniginius prizus komandoms nugalėtojoms.
Per tris mėnesius komandos plėtoja idėjas, sprendžia problemas, kurias iškelia verslas. Tvarumo problemų iškelia ir Baltijos aplinkos forumas. Tai ir amžini klausimai – kaip perdirbti puodelius, padangas, išmetamą tekstilę, maistą, spręsti oro ar vandenyno taršą ir visi kiti dalykai.
Jaunimas ieško sprendimų iki finalinės dienos, kuomet pristatoma galutinė idėja konkursui.
Šiemet turėjome 16 komandų, iš jų 12 atėjo iki finalo. Viena komanda gavo net du prizus, kadangi ji labai patiko mūsų partneriams.
„Futurepreneurs“ programa turi vieną išskirtinumą – ji yra integruota į studijų procesą, dėstytojai, kurių moduliai siejasi su „Futurepreneurs“ tematikomis arba mokymų sesijomis, už studentų dalyvavimą pasirinktinai netgi gali skirti studentams balus arba kreditus.
– Ar po to kas nors prižiūri, kiek tos idėjos lieka gyvybingos?
– Mes prižiūrime, skatiname, kaip koordinatoriai ir organizatoriai. Bendraujame ir su praėjusių metų laimėtojais, klausiame jų, nes iš tikrųjų įdomu sekti, kaip vystosi tos komandos, ar jos subyra.
Lyginant su itin išpopuliarėjusias hakatonais, tai yra truputį tvariau. Čia komanda per tris mėnesius kartu susigyvena, ir yra didesnė tikimybė, kad iš jos gims startuolis. Hakatonas – tai greitai susibėgame, padirbame ir išsiskirstome.
– Ar iš šio sąrašo yra bent viena komanda, kuri priartėjo prie realaus produkto?
– Taip, pvz., „Re Solar“ idėja laimėjo konkursą „Climate Launchpad“ ir keliavo į tarptautinį žaliųjų idėjų konkursą, kur pateko į TOP 15 geriausių žaliųjų idėjų pasaulyje – tai yra labai didelis pasiekimas.
– Kokia programos perspektyva – ar „Futurepreneurs“ liks ugdymo priemone, o gal turi perspektyvos išaugti į kažką didesnio?
– Šiuo metu taip, tai yra ugdymo priemonė. Ir mūsų technologijų parko misija yra verslumo dvasios ugdymas, puoselėjimas.
Programoje mes kartais gauname laiškų iš mokinių, kurie kartais atrodo net labiau motyvuoti nei keliais metais už juos vyresnė karta. Ir ką matome – verslumą reikėtų ugdyti jau mokykloje, o gal netgi darželyje.
Į programą buvome pasikvietę vienus didžiausių rizikos kapitalo investuotojus iš Silicio slėnio, jų atstovas papasakojo, kad jei dukra eina į darželį JAV, ji turi neštis žaisliuką ir jį pristatyti – vaikai pardavimo įgūdžius ugdo nuo pat mažens. Ir mūsų mokiniams tai yra vienas svarbiausių įgūdžių – kas iš to, jei sukursi gerą produktą ir nemokėsi jo parduoti, pristatyti – jis gulės stalčiuje. Galų gale tai pravers darbo rinkoje – nes tu pardavinėsi save, savo įgūdžius.
Dabar jau panaikinome programos amžiaus apribojimus, ir galės dalyvauti visi norintieji, ir jaunesni nei 18 metų. Dabar kaip tik vyksta partnerių paieška, startuosime trečią kartą sausio mėnesį.
Mes jauniesiems padedame visais aspektais. Jei turi idėją ir neturi su kuo pasidalinti – ateina pas mus. Mes švelnūs nebūname – keliese tokį smegenų šturmą padarome, labai sukritikuojame, žmonės pasijaučia labai nepatogiai. Na, bet jei jis nueis pas investuotoją nepasiruošęs, ji apskritai sumurkdys ir – pro duris. Tad kritikuojame taip, kad nenumuštume žmogui ūpo.
– O kaip vyresni žmonės, ar jie jau nebetinkami startuoliams?
– Kadangi programoje nebetaikysime amžiaus ribos, jie taip pat galės dalyvauti. Tarp kitko, statistiškai, bent jau JAV, didžiausi inovatoriai yra 45 metų amžiaus.
Pas mus Lietuvoje dar gajus tas jaunystės kultas. Bet vyresniųjų gyvenimiškos patirties tikrai nereikia nurašyti.
– Ačiū už pokalbį.
