Pasak komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio, kyla abejonių, ar toks skatinimas yra teisingas ir turėtų būti naudojamas ateityje.
„Vyriausybė turėtų pareikšti savo nuomonę dėl dabartinės tvarkos tobulinimo galimybių ir Seimo rudens sesijoje pateikti reikalingus teisės aktų pakeitimus“, – komiteto posėdyje sakė Z.Balčytis.
Komiteto narys Jurgis Razma siūlė, kad kreipiantis į Vyriausybę iš kartu būtų siūloma pakeisti įstatymus, kad skatinimas akcijomis valstybės ir savivaldybių kontroliuojamose įmonėse būtų draudžiamas.
„Ar nereikėtų išsakyti ir mūsų komiteto poziciją, kad mes manome, jog neturi būti palikta (valstybės kontroliuojamų – BNS) įmonių vadovų, valdybos narių skatinimo akcijomis sistema. Kad būtų aišku, kad mes prašome Vyriausybės teisės aktų ta kryptimi, o ne kažkaip abstrakčiai“, – tvirtino J.Razma.
Komiteto nario Artūro Skardžiaus teigimu, 2017 metais priimant Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, atvėrusias akcijų opcionų galimybę, buvo labai aiškiai suformuota nuostata, kad skatinimas akcijomis šiose įmonėse negalimas, tą šiemet patvirtino ir Seimo Teisės departamentas.
„Mums reikėtų paprašyti (Vyriausybės – BNS) tų nuostatų, kad nebūtų suprantama dviprasmiškai (...), kad negalima būtų skatinti“, – sakė A.Skardžius.
Z.Balčytis pabrėžė, kad prokurorai „Ignitis grupės“ opcionų programą šiuo metu ginčija teismuose, todėl sprendžiant dėl kreipimosi į Vyriausybę teksto reikia į tai atsižvelgti, kad komitetas nebūtų įtrauktas į „tam tikrus nereikalingus paaiškinimus ar pasiaiškinimus“.
„Aš manau, kad iš tikrųjų mes šiandien negalime sakyti, kad taip arba ne taip, nes negavome visos informacijos, kad galėtume nuspręsti (...), dar galbūt pridėsime – kuri neleistų teismams ar advokatams abejoti, kad mes turime kažkokią išankstinę nuostatą dėl to sprendimo ir būtinai norime pasiekti ją“, – sakė Z.Balčytis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė tvirtino, kad Akcinių bendrovių įstatymo pataisos buvo rengiamos ne valstybės ar savivaldybės įmonėms, o startuoliams ir kitoms pradedančios veikti įmonėms, suteikiant joms galimybę pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes tokios įmonės dažniausiai neturi pakankamai lėšų dideliems atlyginimams mokėti.
„Kai mes kalbame apie atlygį ir skatinimą, galbūt komitetas galėtų kreipdamasis į Vyriausybę šiek tiek ir plačiau pasižiūrėti, kad čia nėra tik opcionai. Dabar rinkti į valdybas žmones darosi vis sunkiau, ypač nepriklausomus narius, nes tas atlygis nėra adekvatus (...) Nepamirškime, kad tas skatinimas gerųjų praktikų valdybose turi išlikti ir valstybės valdomose įmonėse“, – tvirtino J.Neliupšienė.
„Norėtume sugrįžti su pasiūlymais rudens sesijoje ar iki metų galo, kokie tie atlygiai valstybės ar savivaldybių valdomose įmonėse turėtų būti“, – pridūrė ji.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas pabrėžė, kad akcijų opcionai yra viena iš skatinimo formų, kaip, pavyzdžiui, kintamojo atlygio dalis, ir tai nėra susiję su valstybės turto valdymu ar valstybės turto privatizavimu.
„Kalbama apie tai, kad tiesiog vietoj pinigų yra duodamos akcijos, tai yra už tą pinigų sumą yra nuperkamos rinkoje akcijos. Tai nėra valstybės turtas“, – aiškino G.Norkūnas.
Jis sakė nenorintis plačiau komentuoti šio klausimo, kadangi ginčas dėl „Ignitis grupės“ opcionų programos šiuo metu yra teismuose.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius pastebėjo, kad pasaulyje požiūris į valstybės įmonių vadovų skatinimą akcijomis pastaruoju metu keičiasi.
„Ypač po 2008 metų krizės vis mažiau ji taikoma. Pastebėtina, kad tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Prancūzijoje tas tampa iš esmės kaip ir netaikomu dalyku“,- teigė A.Misevičius.
Jis pabrėžė, kad pati skatinimo priemonė akcijomis nėra nei gera, nei bloga, tačiau dėl jos turi būti priimtas politinis sprendimas, taip pat užtikrintas proceso skaidrumas.
Komitetas taip pat planuoja prašyti Finansų ir Energetikos ministerijų pateikti informaciją apie jų kontroliuojamų įmonių „Ignitis grupė“ ir „Klaipėdos nafta“ planuotas arba jau vykdomas vadovų ir darbuotojų skatinimo akcijomis programas.
Galutinį sprendimą dėl to ketinama priimti kitame Audito komiteto posėdyje. Jis planuojamas pirmadienį, gegužės 31 dieną.
Viešąjį interesą ginantys prokurorai gegužės pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais „Ignitis grupės“ sprendimus, susijusius su opcionų programa, taip pat opcionų sutartis. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas anksčiau teigė, kad prokurorai kelia klausimą, ar „Ignitis grupei“ priimant sprendimą dėl premijavimo akcijomis nebuvo pažeistas Akcinių bendrovių įstatymas.
„Ignitis grupė“ sako, kad valstybės akcijų dalis jas dalijant darbuotojams nesumažėja, nes tam akcijos būtų perkamos vertybinių popierių biržose iš kitų privačių akcininkų. Bendrovės vertinimu, opcionų programos kaip sudėtinė atlygio ir motyvavimo dalis yra modernus, geriausias tarptautines praktikas ir Lietuvos įstatymus atitinkantis procesas.
Devyni vadovai „Ignitis grupės“ gegužės vidutyje savo iniciatyva nutraukė pernai gruodį pasirašytas akcijų opcionų sutartis, pagal kurias jie 2024 metais būtų galėję maksimaliai gauti beveik 9,5 tūkst. grupės akcijų, kurių bendra nominali vertė siekia 212,1 tūkst. eurų.
Prokurorai taip pat aiškinasi ir kitos valstybės valdomos įmonės – „Klaipėdos nafta“ akcijų skyrimo darbuotojams aplinkybes. „Klaipėdos nafta“ 2019 metais darbuotojams nemokamai suteikė apie 0,2 proc. savo akcijų – taip išmokėta iki 50 proc. metinės premijos už 2018 metų rezultatus. Akcijų suteikta 357 darbuotojams.
„Ignitis grupės“ ir „Klaipėdos naftos“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
