Valstybės kontrolė teigia, kad koronaviruso plitimo trumpuoju laikotarpiu suvaldymui ir pasirengimui naujoms jo bangoms Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, tačiau vėluojama įgyvendinti 28 proc. veiksmų.
Anot jos, vėluojama peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus ir veiklos rekomendacijas dėl infekcijų valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, peržiūrėti ir parengti valstybės rezervo formavimo ir panaudojimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus.
Auditoriai taip pat pabrėžia, kad koronaviruso pandemija ir jos valdymas 2020 metų pirmu – trečiu ketvirčiais iš valstybės pareikalavo pusės milijardo daugiau eurų nei planuota.
Tuo tarpu į valstybės, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus nesurinkta beveik 0,9 mlrd. eurų planuotų pajamų.
Apžvalgoje teigiama, kad valstybės skola 2020 metų pirmojo pusmečio pabaigoje išaugo iki 20,1 mlrd. eurų – didžiausio iki šiol buvusio skolos dydžio, tačiau Lietuva nėra numačiusi, kaip bus stabilizuotas skolos augimas ir sudarytos mažėjimo prielaidos.
DNR planas turi rizikų
Valstybės kontrolė tvirtina, kad Vyriausybės patvirtintoms priemonėms kovai su COVID-19 neigiamomis pasekmėmis ir ekonomikos skatinimui bei transformavimui numatyta skirti 11,6 mlrd. eurų.
Lėšų panaudojimo intensyvumas pagalbos verslui ir gyventojams bei ekonomikos skatinimo priemonėms, numatytoms Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane, rugsėjo pabaigoje sudarė apie 40 procentų.
Tuo tarpu Ateities ekonomikos DNR plano tikslui transformuoti Lietuvos ekonomiką riziką kelia tai, kad projektų svarstymui ir vertinimui skiriama nepakankamai laiko ir stinga informacijos apie jų ekonominį pagrįstumą, detalios kaštų ir naudos analizės, teigiama apžvalgoje.
Anot auditorių, per 70 proc. šio plano investicijų sudaro dar iki jo tvirtinimo suplanuotos investicijos.
Dokumente rašoma, kad Vyriausybės atsakomųjų veiksmų prieš pandemiją mastas ir jų vykdymas laiku turi lemiamą įtaką tam, kaip bus sumažintos neigiamos COVID-19 pasekmės visuomenės sveikatai, gyventojų pajamoms, įmonių likvidumui, kiek reikšmingai keisis valstybės pajamų ir išlaidų dydžiai.
„Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų kylančius iššūkius ir pandemijos veikiamų sričių poreikius, leistų tinkamai projektuoti būsimus veiksmus“, – pranešime teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
„Matome, kad COVID-19 sukeltiems socialiniams ir ekonominiams padariniams švelninti būtinos kompleksinės priemonės ir veiksmai: tiksli sisteminė informacija ir jos pagrindu operatyviai priimami politiniai sprendimai ir koreguojami teisės aktai, papildomos ekonominės ir finansinės priemonės“, – pridūrė jis.
Valstybės kontrolė apžvalgą parengė remdamasi šių metų vasario – spalio mėnesio duomenimis, tad nevertino dabartinės situacijos, kai Lietuvoje įvestas antrasis karantinas.
