Svarstydami apie tvarią plėtrą, vienų įmonių vadovai pastebi didėjančias sąnaudas, su klimato kaita susijusią naują riziką, griežtėjantį reguliavimą ir kitas kliūtis. Kiti mato galimybę, nes pripažįsta, kad pokyčių neišvengsime, ir taip pat pastebi vis didėjančią tvarumo svarbą jų klientų rate.
Pokyčiai, kuriuos sukelia klimato kaita, neišvengiami, tačiau jų mastas priklauso nuo mūsų pačių. Dažnėjančios audros, sausros, nauji karščio ir šalčio rekordai prie išlikimo slenksčio stumia pasaulyje vis daugiau žmonių. Trečdalis pasaulio gyventojų po penkiasdešimt metų galimai gali gyventi gerokai sudėtingesnėmis klimato sąlygomis, kai karštis prilygs dabartinės Sacharos dykumos temperatūrai.
Pagrindinė ekstremalių pokyčių priežastis – apie 51 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios kasmet išleidžiamos į orą. Nežabojamai netvari ekonomikos veikla ir plėtra sulauks sankcijų – jas įves gamta.
Šylantis klimatas ištirpdys finansus
Šios sankcijos turės konkrečią ekonominę ir finansinę įtaką. Europos Centrinis Bankas atliko tyrimą – analizavo įvairių klimato kaitos scenarijų įtaką verslo pelningumui. Kraštutinis šiltnamio efekto (hot house world) scenarijus, pagal kurį žmonija nesiima klimato kaitos švelninimo veiksmų, o vidutinė metinė temperatūra pakyla daugiau negu 3 laipsniais, per tris ateinančius dešimtmečius lemtų pelningumo sumažėjimą 40 proc., o bankrotų tikimybė išaugtų nuo penkių iki šešių kartų.
Kiek švelnesnis yra vadinamasis netvarkingo perėjimo scenarijus, kai žmonija atidėlioja, bet vis dėlto imasi brangiai kainuojančių priemonių klimato kaitai mažinti, ir vidutinė metinė temperatūra pakyla maždaug 2 laipsniais. Pagal šį scenarijų įmonės per tą patį laikotarpį prarastų apie 20 proc. pelningumo, bankrotų tikimybė būtų apie 2,5 karto.
Apskaičiuota, kad klimatui šylant apie 3 laipsnius, kai kurių valstybių, ypač Pietryčių Azijos, ekonomika gali susitraukti daugiau negu trečdaliu. Europos BVP grėstų maždaug 10 proc. nuosmukis. Atotrūkis tarp pasaulio šalių ir regionų dar labiau padidėtų, o tai reikštų naują įtampą ir problemas.
Keturios verslą veikiančios jėgos
Verslas gauna labai aiškų signalą – ir tiesioginė klimato kaita, ir jos sukeliami padariniai kelia realią grėsmę kiekvienai įmonei ir jos finansiniams rodikliams. Keturi pagrindiniai veiksniai lemia, kad vis didesnį dėmesį įmonės turės teikti tvarumui. Šie veiksniai – tiesioginiai klimato kaitos padariniai: griežtėjanti teisinė aplinka, didesnis klientų tvarių paslaugų ir produktų poreikis bei finansavimo skyrimas tvarioms įmonėms ir veiklai.
Tiesioginiai klimato kaitos padariniai šiandien Lietuvoje atrodo kaip sniego nebuvimas, vasarą upėse ir ežeruose nukritęs vandens lygis ar dėl kaitros mažesnis derlius. Iš tiesų geografinė Lietuvos padėtis lemia, kad klimato kaitos dar nejaučiame taip smarkiai, kaip kitos šalys. Tačiau gyvename globaliame pasaulyje, kuriame ekonominiai santykiai tarp šalių ir įmonių yra persipynę, tad pastebime, kokios trapios ir stringančios gali tapti tiekimo grandinės, kai potvyniai Azijoje sujaukia gamybą, logistiką ir verslo partnerių Europoje planus, o dėl to gali strigti net ir verslas Lietuvoje.
Teisinė aplinka Europos Sąjungoje nuolat kuriama atsižvelgiant į įvairius tarptautinius įsipareigojimus, mokslinius tyrimus bei, žinoma, Žaliąjį kursą. Verta atkreipti dėmesį į tris aspektus.
Pirma, bus įvesti nauji reikalavimai didelėms įmonėms. Jeigu anksčiau tam tikrus duomenis, susijusius su tvarumu, CO2 emisijomis ir kt. turėjo pateikti tik įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržose, tai per artimiausius porą metų įsigalios nauja tvarka, kurią turėtų patvirtinti Europos Komisija. Pagal šią tvarką visos didžiosios įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, o metinė apyvarta 40 mln. eurų, privalės periodiškai pateikti įmonės veiklos anglies pėdsako apskaičiavimus, kovos su klimato kaita strategiją, tvarumo pasiekimus, rizikos analizę ir t. t.
Antra, įmonių teršėjų laukia vis didesni teisiniai įpareigojimai.
Antra, įmonių teršėjų laukia vis didesni teisiniai įpareigojimai. Pavyzdys – neseniai teismas Nyderlanduose įpareigojo naftos pramonės milžinę „Shell“ sumažinti CO2 emisijas, kurios išsiskiria dėl įmonės veiklos, 45 proc. iki 2030 metų. Šis sprendimas gali sukurti precedentą ir yra įspėjamasis signalas kitoms įmonėms, kas gali laukti, jeigu jos nepasuks tvarumo kryptimi.
Trečia, didelis Europos Sąjungos dėmesys tvarumui ir kryptingai taikomos finansinės skatinimo priemonės. Vien diegiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę tvarumui bus skirta apie 300 mlrd. eurų kaip paskata įgyvendinamoms valstybinėms reformoms ir verslo sektorių pokyčiams. Tuo tarpu Europos Sąjungos Žaliajam kursui vykdyti ir žaliajai transformacijai užtikrinti Bendrija iki 2030 metų ketina skirti apie trilijoną eurų.
Klientų nuostatos – dar vienas argumentas įmonėms, kurios delsia. Per penkerius metus vartotojų susirūpinimas klimato kaita padidėjo tris kartus. Eurobarometro apklausa parodė, kad 72 proc. vartotojų dažniau perka ekologiškas prekes negu prieš penkerius metus, o net kas antras yra pasirengęs už jas mokėti daugiau. Taip pat net 90 proc. klientų mano, kad verslas privalo teikti tvarias paslaugas ir gaminti tvaresnes prekes.
Tvarumo poreikį rodo ir verslas. Pastaraisiais metais atsirado daug viešų pranešimų apie ilgalaikius tvarumo įsipareigojimus, kuriuos prisiima konkrečios bendrovės, atitinkamai keliančios naujus kriterijus ir savo partneriams, trečiosioms šalims. Nebe naujiena išgirsti pranešimą, kad bendrovė dirbs tik su tomis įmonėmis, kurios irgi juda tvarumo keliu. Taigi paskatą gauna ir mažesnės įmonės, kurioms Europos Sąjungos reikalavimai netaikomi. Net mažos ir vidutinės įmonės turi investuoti, keisti verslo modelį ir savo veiksmais įrodyti, kad įmonė siekia tvarumo ir galiausiai jų veikla bus tvari.
Finansavimas rodo, kad ir bankai dalyvauja darant žaliuosius pokyčius. Kaip svarbiausias permainas galima įvardinti atskaitomybės didėjimą, rizikos ir kreditų politikos pakeitimą, naujų finansinių paslaugų poreikį. Vadovaudamiesi tarptautinėmis gairėmis, esame nustatę, kokias paskolas ir investicijas laikome žaliosiomis. Taip pat SEB grupėje yra sutarta, kaip bankas keis savo kreditų portfelį – esame apskaičiavę vadinamuosius rudąjį, žaliąjį ir pokyčių (ateities) indeksus. Rudojo indekso pokyčius įgyvendinsime nustatę ir išanalizavę iškastinio kuro finansavimo intensyvumą energetikos sektoriuje.
Grupės mastu keliame sau tikslą iki 2030 metų sumažinti iškastinio kuro energetikos finansavimą iki 60 proc., palyginti su 2019 metais buvusiu finansavimo lygiu. Žaliąjį indeksą sudarome analizuodami tvarių verslo projektų finansavimo plėtrą. Tikslas – žaliųjų aktyvų portfelį padidinti maždaug 6–8 kartus iki 2030 metų. Ateities indeksas pirmiausia padės nustatyti ir vertinti didžiųjų įmonių ir nekilnojamojo turto sektoriaus kreditų portfelį naudojant vidinę klientų klimato kaitos klasifikavimo priemonę. Esame pasirengę padėti klientams įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus siekiant riboti klimato šilimą. Kitaip tariant, jeigu įmonė priklauso taršiai industrijai, pvz., transporto sektoriui, bet nusprendžia ir įsipareigoja dirbti tvariai, bankas gali prisidėti prie įgyvendinamų pokyčių.
Būtent todėl ir kuriame įvairias finansines paslaugas, kurios padeda įmonės prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Žvelgiant į pasaulinę statistiką, galima teigti, kad žaliųjų paskolų ir obligacijų mastas per penkerius metus padidėjo dešimteriopai. Įmonės sutinka įsipareigoti ir pasiekti konkrečius su tvarumu susietus rodiklius mainais į palankesnes finansavimo sąlygas, o jeigu tie tikslai nėra pasiekti, įmonei tai kainuoja didesnes palūkanas.
Įvertinę aiškias tendencijas tvarumo srityje, galime daryti tik vieną išvadą – tvarumas nėra mada, tai – nauja verslo realija. Negalime pasirinkti kitos planetos kaip ir kitos krypties – tik tvarumą.