Lietuvoje vis dar populiariausia apsauga nuo infliacijos – nekilnojamas turtas, ką atspindi ir šiuo metu kaistanti nekilnojamo turto rinka. Tai palyginti saugi turto klasė, tačiau ji įkandama tik tiems, kurie turi santaupų bent jau pradiniam įnašui. Visgi, net ir neturintys didelio pradinio kapitalo, gali įdarbinti savo pinigus ir gauti grąžą. Tam tinka akcijos, obligacijos, akcijų fondai ar tarpusavio skolinimosi platformos, kuriose žmonės skolina žmonėms. Nors pastarosios Lietuvoje atsirado prieš septynerius metus, pasak A. Žiugždos, ši turto klasė savo vietą investuotojų portfeliuose išsikovojo dėl kelių priežasčių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
1. Pradėti galima nuo 20 Eur.
Norint investuoti į tarpusavio skolinimo platformas nereikia didelio pradinio kapitalo. Galima pradėti net ir nuo 20 Eur, o susipažinus, kaip dirba pinigai ir turint laisvų pinigų – investuoti ir daugiau. Galima investuoti kas mėnesį, bet nebūtinai – viskas priklauso nuo kiekvieno galimybių.
2. Nereikia jokios investavimo patirties.
Investuojant į akcijas ar akcijų fondus rekomenduojama rinktis tas bendroves ar sektorius, kuriais domiesi, kad lengviau įvertintum prognozių ar kitų įvykių įtaką akcijų kainai. Skolinant pinigus žmonėms per tarpusavio platformas pakanka priimti vieną sprendimą – investuoti ar ne. Nusprendus investuoti – palūkanos yra užfiksuojamos visam laikotarpiui ir jos nekinta net ir pasikeitus išorinėms sąlygoms. Be to, vartojimo paskolų rinka yra pakankamai stabili – pakanka nusistatyti sau priimtinus investavimo ir rizikos kriterijus.
3. Pamatuojama rizika.
Investavimas yra neatsiejamas nuo rizikos ir net geri istoriniai duomenys negarantuoja tokio paties uždarbio ateityje. Tai galioja ir akcijoms, ir akcijų fondams, ir tarpusavio skolinimosi platformoms. Žinoma, kuo didesnė rizika – tuo didesnė grąža. Visgi, investuojant į akcijas turi susitaikyti su tuo, kad kiekvieną dieną tavo investicijos gali svyruoti mažiausiai 5 – 10 proc., o per metus net ir 40 proc., tad tikrai ne kiekvienas gali psichologiškai atlaikyti tokius cikliškumus.
Dažniausiai vadovaujantis emocijomis, o ne logika lengva patirti nuostolių. Žinoma, renkantis tarpusavio skolinimosi platformą būtina pasidomėti ne tik istorine grąža, bet ir vėluojančių paskolų dalimi, kuri nusako galimą riziką. Visgi, kiekvienas gali rinktis į kokias paskolas investuoti savo pinigus įvertindamas metines palūkanas, laikotarpį, paskolos gavėjo pajamas bei patikimumą. Taip pat labai lengva išskaidyti investicijas pagal paskolos gavėjo rizikingumo reitingą, kuris gali būti nuo A, kai rizika – mažiausia, iki D, kai rizika – didžiausia.
4. Lengva taupyti laiką.
Investuojant į akcijas, dažniausiai reikia nuolat sekti konkrečių sektorių ir bendrovių rezultatus bei ekonomikos prognozes, nes visa tai atsispindi akcijų kainose. Jei pasirodo svarbi informacija, kartais reaguoti reikia akimirksniu, nes kiekviena uždelsta valanda gali kainuoti labai brangiai. Investuojant per tarpusavio skolinimosi platformas pinigai gali dirbti patys susikūrus autoinvestavimo profilį. Tereikia pasirinkti norimą grąžą pagal metines palūkanas, nusistatyti ribas pagal kreditingumo riziką, paskolos gavėjo gaunamas pajamas, paskolos tikslą bei kitus kriterijus. Tokiu atveju, pasirodžius tinkamai paskolai, nustatyta pinigų suma automatiškai bus investuota.
5. Tarpininkavimo mokesčiai.
Perkant akcijas ar investicijų fondus dažniausiai reikia tarpininkų – finansų maklerių, kurie taiko mokesčius už portfelio valdymą. Perkant investicinius fondus taip pat nuskaičiuojami administravimo mokesčiai. Dauguma tarpusavio skolinimosi platformų šiuo metu netaiko jokių mokesčių, tačiau įdarbinant savo pinigus, visuomet verta pasidomėti visomis investavimo sąlygomis, platformos patikimumu ir istorine grąža.
