Bankas „Swedbank“ ketvirtadienį paskelbė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį jam pavyko uždirbti beveik 300 mln. Lt, tuo metu pernai per tą patį laikotarpį bankas prarado per 140 mln. litų. Augimą esą lėmė didesnis gyventojų atliekamų bankinių operacijų skaičius, augusios palūkaninės pajamos, mažėjęs rizikos skolų skaičius.
Gera žinia bankams ir ta, kad vis daugiau skolininkų yra iš tiesų pajėgūs grąžinti paskolas. „Swedbank“ pernai pirmąjį pusmetį papildomai atidėjo beveik 350 mln. Lt galimiems nuostoliais padengti, šiemet rizikingų skolų sumą sumažino 142 mln Lt – dabar ji siekia 2,4 mlrd. Lt.
SEB bankas dar nepateikia šio pusmečio rizikingų skolų sumos, tačiau ketvirčio rezultatai rodo, kad galimiems nuostoliams padengti atidėta beveik perpus mažiau pinigų.
Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos pirmininko teigimu, bankinio sektoriaus situacija yra nebloga, visgi blogų paskolų portfelis vis tiek išlieka didelis.
„Skola yra rizikinga tada, kad įkeistas turtas viršija paskolos dydį ir nekilnojamajam turtui pingant atsiranda rizika, kad paskola nebus grąžinta. Taip pat bloga paskola vadinama tada, kai 60 dienų vėluojama vykdyti įsipareigojimus – sumokėti paskolos aptarnavimo mokestį arba palūkanas“, – „15min“ sakė S.Kropas.
Banko „Danske bank“ analitikė Violeta Klyvienė teigė tikinti, kad į prieškrizinį lygį bankai negrįš – esą besaikio paskolų dalinimo bumas ir paskatino krizę.
„Amortizacija dar gali suvalgyti naujų paskolų prieaugį. Jaučiamas naujų paskolų poreikis, naujų investicinių projektų poreikis. Bankai, aišku, reaguos į tokį paklausos pagyvėjimą ir tas skolinimasis palaipsniui labiau atsigaus“, – „15min“ sakė ekonomistė.
Anksčiau SEB bankas pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo beveik 200 mln. Lt, (pernai patyrė 77 mln. Lt nuostolį), „Nordea Bank Lietuva" uždirbo 17,8 mln. litų neaudituoto grynojo pelno (5,3 mln. Lt pernai), „DnB Nord“ – 36,2 mln. Lt (pernai tuo pat metu bankas buvo patyręs 129,6 milijono litų nuostolį).
S.Kropo teigimu, bankų augimo rezultatai rodo ir tai, kad bankai krizės metu gerokai paplušėjo.
„Bankai, aišku, privalo išlaikyti pelningą veiklą ir amortizuoti nuostolius. Todėl jie krizės metu darė struktūrinius pakeitimus, gal kiek, mano nuomone, ir per didelius – mažino išlaidas, darbuotojų atlyginimus, dalį jų atleido. Visais būdais buvo siekiama vėl veikti pelningai. Džiugu, kad pavyko, bet tai tik didelių pastangų dėka“, – sakė S.Kropas.
