Pasiskolino remontui, o neteko buto
Kai vilnietis Laimis Mikas su savo partnere Lilija Urbanovič lombarde Lazdynų rajone paprašė paskolos, jie nedvejodami sutiko užstatyti savo butą. Vilniečių pora nežinojo, kad lombardai neturi teisės reikalauti iš jų užstato – buto.
Prieš metus lombarde pinigų buto remontui pasiskolinusi vilniečių pora liko ir be būsto, ir su skolų kupra. Apie tai, kad butas, kuriame gyvena, jiems jau nepriklauso, L.Mikas ir L.Urbanovič atsitiktinai sužinojo panorę jį parduoti – nekilnojamojo turto agento žinia buvo šokiruojanti.
Lombardo savininkas porai žadėjo paskolinti 5 tūkstančius eurų, tiesa, paprašė sudaryti sutartį notaro biure. Nors notarų biurų Vilniuje pakanka, tačiau lombardo savininkas porą nusprendė nuvežti į Uteną – ten esą prie notarų biurų nėra jokių eilių ir sutartį bus galima greitai pasirašyti.
Ketvirtajame Utenos notarų biure jų jau laukė notarė. Porai buvo pasakyta, kad buto savininkė – L.Urbanovič turi pasirašyti paskolos suteikimo sutartį.
Lenkų tautybės moteris pasirašė po lietuviškai parašyta sutartimi. Moteris geba susikalbėti lietuviškai, tačiau skaityti šia kalba nemoka.
Ar moteris žinojo, po kuo pasirašo? „Mes buvome iš anksto sutarę, kad mums skolina penkeriems metams už 4 procentų palūkanas. Užstatas – butas. Per penkerius metus tikrai pasižadėjome skolą grąžinti“, – aiškino L.Urbanovič.
Šiandien pora gyvena jau suremontuotame bute – pakeisti baldai, tapetai, durys, dalį paskolos skyrė ir įsiskolinimui už šildymą sumokėti. Tačiau butas formaliai jiems jau nepriklauso, o tai jie sužinojo visai atsitiktinai, kai nutarė butą parduoti.
Atsirado daugiau nukentėjusių
Šiandien L.Mikas su L.Urbanovič teismo keliu bando atgauti savo butą, kuris jiems nežinant atiteko lombardo savininkui.
„Aš tikrai nežinojau, kad tai yra nelegalu. Juk viešai rašo reklamoje, kad priimamas ir nekilnojamasis turtas. Kaip gali patikėti, kad tai neteisėta, jei kabo reklama? Vadinasi, buvau apgautas du kartus“, – sako L.Mikas.
Šių vilniečių istorija iki šiol nesibaigė. Lombardo savininkas Matas Paškevičius neturėjo teisės priimti buto kaip užstato.
Po to, kai 15min publikavo straipsnį, į redakciją ir į vilniečių porą kreipėsi ir daugiau nukentėjusių nuo lombardų. Vieni neteko būstų, kiti – didelių sumų. „Mes dabar bandysime pateikti bendrą ieškinį“, – 15min teigė L.Mikas.
Lietuvos bankas: tai neteisėta veikla
Jo istorija rodo, kad Lietuvoje nuo lombardų veiklos gali būti nukentėję daugybė žmonių, tačiau skundžiasi policijai tik vienetai. Nors paprastai lombardai sulaukia dėmesio dėl ten parduodamų vogtų daiktų, tačiau dar didesnė problema yra nekilnojamasis turtas, kurį kaip užstatą priima lombardai. Lombardai skelbia užstatu priimantys butus, sklypus, sodus.
Lietuvos bankas aiškina, kad paskolas suteikiantys lombardai negali skolinti ir reikalauti nekilnojamojo turto.
„Jeigu įmonė ar lombardas nėra įrašyti į viešąjį kredito davėjų sąrašą, tačiau teikia paskolas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, tai neteisėta veikla“, – teigiama Lietuvos banko komentare 15min.
Viešas kredito davėjų sąrašas yra skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje. Tačiau sąraše nepavyko aptikti nė vieno lombardo – ten dominuoja bankai, kredito unijos, greitų paskolų bendrovės.
Be to, bankas skelbia, kad „taiko poveikio priemones“ arba perduoda informaciją teisėsaugos institucijoms.
Siūlo sutartį pratęsti kas mėnesį
Nors veikla ir neteisėta, tačiau daugiabučių kvartaluose veikiantys lombardai neslapukauja ir siūlo pasiskolinti, jei turi nekilnojamojo turto.
Vilniaus centre veikiantis lombardas taip pat skelbia priimantis nekilnojamąjį turtą kaip užstatą. 15min žurnalistas, apsimetęs skolininku, kreipėsi į lombardą.
– Laba diena, mačiau, kad jūsų lombardas priima ir nekilnojamąjį turtą kaip užstatą.
– Aha. O kur butas?
– Lazdynuose, vieno kambario.
– Kas registruotas?
– Tik aš.
– O kiek reikia pinigų?
– Na, kokių penkių tūkstančių, nes noriu susiremontuoti.
– Aišku. Tai gerai. Skolinti galim. Dešimt procentų palūkanos pas mus. Tinka?
– Taip. Ar galima jau šiandien?
– Šiandien nespėsime. Reikės pas notarą nueiti, per hipoteką įkeitimą padaryti ir viskas.
– O jūs galit taip laisvai skolinti?
– Jo, lombardas gali mėnesiui skolinti, tai mėnesiui sutartį pasirašysime.
– Tai per mėnesį turėsiu grąžinti paskolą?
– Ne, ne. Po mėnesio, kai ateisit sumokėti palūkanas, vėl pasirašysim, tik tada sutarties pratęsimą.
– Tai man reikės kas mėnesį taip vaikščioti ir pasirašinėti?
– Nu jo, kas mėnesį, nes kitaip negalim. Sakiau jau, kad tik mėnesį gali sutartis galioti. Bet sutartį galima pratęsinėti kad ir šimtą metų.
– O čia viskas legalu? Neprarasiu buto?
– Nu, jei nemokėsi paskolos, tai prarasi, reikės parduoti tavo butą. Bet jo, viskas čia normaliai.
– Kaip galima greitai viską sutvarkyti?
– Jei ateisi pirmadienį, tai per dvi tris dienas viską sutvarkysime.
Lombardų savininkas: viskas čia legalu
Lombardų tinklo „Lombas“ vadovas Liudvikas Vasiliauskas yra įsitikinęs, kad lombardai nedaro nieko nelegalaus, kai užstatu priima butus.
„Juk sutartį patvirtina notaras. Vadinasi, viskas yra legalu ir teisėta. Nors nėra daug žmonių, kurie domisi tokia galimybe“, – 15min sakė L.Vasiliauskas. Tad kodėl Lietuvos bankas mano kitaip? „Na, jų pozicija įdomi, nori, matyt, monopolizuoti rinką, viską į savo rankas susigriebti. Žmonės į lombardus ateina algos pritrūkę, todėl užstato ką turi“, – teigė L.Vasiliauskas.
Beje, lombardų tinklo savininkas tikino, kad nekilnojamasis turtas niekada nėra perimamas, o skolos susigrąžinamos teisminiu keliu.
Pasak L.Vasiliausko, dauguma žmonių išsiperka savo užstatytus daiktus. O Prabavimo rūmai esą pakankamai prižiūri lombardų rinką.
Lombardų prižiūrėtojas: domimės tik juvelyrika
Licencijas lombardams ir jų veiklą prižiūri Lietuvos prabavimo rūmai, įsikūrę Druskininkuose. Tačiau Rūmai prižiūri tik tai, kaip lombardai priima ir saugo tauriuosius metalus, juvelyrinius dirbinius.
„Taip reglamentuota mūsų veikla. O tai, kad lombardai užsiima ir nekilnojamuoju turtu, jau nėra mūsų veiklos sritis“, – 15min paaiškino Prabavimo rūmų vadovas Gintautas Bagotyrius.
Jam priminus, kad Prabavimo rūmai turėtų prižiūrėti visą lombardų veiklą, G.Bagotyrius sakė, kad tai turėtų daryti kiti. Kas? „Mano asmeniniu supratimu, čia Lietuvos bankas turi prižiūrėti. Mūsų veikla – tik taurieji metalai, mums nepavesta kita veikla“, – kartojo G.Bagotyrius.
Tačiau jis neslėpė, kad problemų su lombardais yra daug. „Pavyzdžiui, niekas nenustato jų darbo laiko, todėl lombardai kartais visą parą veikia, įstatyme yra spragų, tikrai čia yra problemų“, – pripažino Prabavimo rūmų vadovas.
Prabavimo rūmai yra Finansų ministerijos pavaldume. Ministerija 15min komentare taip pat teigė, kad Lietuvos prabavimo rūmai lombardus prižiūri tik tiek, kiek tai susiję su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais.
Bankas skundų nėra gavęs
Tačiau Lietuvos bankas sako, kad lombardų priežiūra turi rūpėti būtent Prabavimo rūmams. Todėl dėl lombardų prekybos butais Lietuvos bankas pasiūlė kreiptis į Prabavimo rūmus.
Beje, Lietuvos bankas sako nėra gavęs vartotojų skundų dėl lombardų išduotų paskolų, užtikrintų nekilnojamojo turto įkeitimu. Paprastai lombardų apgautieji kreipiasi į teisėsaugą.
Prabavimo rūmų vadovas sako, kad lombardai yra tikrinami, žiūrima, ar ten nėra vogtų daiktų. „Jie nedeklaruoja savo veiklos, o turėtų informuoti“, – minėjo G.Bagotyrius. Tiesa, yra buvę atvejų, kai lombardai gavo baudas, tačiau tai buvo susiję su juvelyriniais dirbiniais, o ne nekilnojamuoju turtu.
Tampa panašūs į parduotuves
Šiandien lombarduose galima įsigyti ne tik žiedų ar telefonų, kai kurie jų primena elektronines parduotuves. Čia galima įsigyti buitinės technikos, įrankių, telefonų.
Didžiuosiuose miestuose veikia lombardai, kurie neslepia prekiaujantys nekilnojamuoju turtu, o skolintojas čia pat siūlo turto vertintojo paslaugas.
Tiesa, oficialiai skelbiama, kad Lietuvos prabavimo rūmai neregistruoja tų lombardų, kurie kaip užstatą už paskolą priima buitinę techniką, mobiliuosius telefonus ir panašiai, nors tuo užsiima dauguma lombardų. Praėjusią savaitę netgi paskelbė išpardavimų „juodąjį penktadienį“.
Ar buvę atvejų, kai iš lombardo buvo atimta licencija?
„Tokio atvejo neprisimenu“, – sakė G.Bagotyrius.
